Rudenį pasodinti sodinukai genimi pavasarį, o pavasarį pasodinti sodinukai genimi iš karto, tik ką pasodinus.
Yra priimtina, kad rykštelės formos sodinukui, nesvarbu kas tai bebūtų: slyva, vyšnia,obelisk, kriaušė ar trešnė, viršūnė yra kerpama 1metro aukštyje nuo žemės. Vėliau, sprogstant pumpurams , nuo liemenėlio apačios jie nuvalomi, kad be reikalo neaugtų šakutės ten, kur nereikia. Iš viršuje paliktų 5-7 pumpurų susiformuos būsimo vainiko šakos ir viršūnė.
Trumpai aptarsime pagrindinius atskirų kaulavaisių genėjimo, tik ką pasodinus, ypatumus. Būtent pavasaris ir yra tas metas, kuomet labai palanku sodinti slyvas, persikus, abrikosus, trešnes, vyšnias. Pasodinę, tinkamai juos nugenėkime.
Slyvos. Dažniausiai susiduriama su dviem pagrindinėmis rūšimis: naminėmis slyvomis( p.domestica ,)pvz. Kauno vengrinė, Aleksona, Opal ir kaukazinio tipo, t.y. skėstašakėmis(p.salicina), pvz. Kometa, Ankstyvoji Kometa, Skoroplodnaja, Desertnaja.
OPAL slyva po genėjimo – viršūnė patrumpinta
OPAL slyva prieš genėjimą – išsišakojusia ir ilga viršūne
Parduodamos slyvos gali būti medelyne suformuotos, bet gali būti ir nesuformuotos. Tiek vienas, tiek kitas, pasodinus reikia patvarkyti. Priminsime, kad jaunos slyvos genimos mažai, bet genimos. Pirkdami ir sodindami, pirmiausia įvertinkite medelių būklę. Jei šaknys prastos,- medelius išgenėti reikia labiau (ryškiai patrumpint šakas, jų palikti kuo mažesnį skaičių), o geresnėmis šaknims– iškarpom mažiau. Aplūžinėję ar per žemai ant kamieno išaugusios šakutės yra šalinamos, trumpinama viršūnė, pakarpomi šakučių galiukai. Jei reikia – pamažinamas ir šakų skaičius.
Skėstašakio tipo slyvos, tarkim Kometos, išaugina daug šoninių šakučių. Iš tiesų vaismedžiui , auginant vainiku, artimu natūraliam, užtenka 3-4 stambių pagrindinių (skeletinių)šakų.
Naminių slyvų, pvz. Opalo, jei medelyne vainikas jau išaugintas, belieka nukirpti viršūnę, pakirpti šoninių šakelių galiukus (akutė paliekama apačioje: į kur ji žiūri, į tą pusę ir šakelė augs). Pilnai gali pakakti trijų skeletinių šakų.
Ankstyvoji Kometa prieš genėjimą
Ankstyvoji Kometa po genėjimo
Persikai. Išskirtinumas yra tas, kad geriau žiemoja medeliai, auginami krūmu, su žemai prie žemės išaugusiomis šakomis. Tad apatinių šakų nenukerpam, tik patrumpinam. Nenustebkite, jei tiką pasodintas persikas ims ir žydės. Toks jis yra. Šakas persikams karpyti rekomenduojama pumpurų rausvėjimo fazės metu arba net žydint: tai jautresni augalai tiek pašalimui per anksti genint, tiek grybinėms ligoms. Blogiau nebus, jei ir mažus pjūvius užtepsite sodo tepalu, nes esant prastam šaknynui,pasodinus teks kirpti iš kart, nelaukiant žydėjimo. Žydi šių augalų jaunos šakelės, nes būtent ant pirmamečių šakų ir formuojasi žiediniai pumpurai. Tad genėti teks kiekvienais metais tam, kad paskatintumėte jaunų ūglių susidarymą. Negenimų persikų derėjimas nusikelia į šakų galus, vidus nuplinka.
Persikas – toks augalas, kuris nesunkiai pasiduoda formavimui. Galim laisvai pasirinkti būsimo vainiko formą: katilo, verpstės ar dar kokį. Čia jau fantazijos reikalas . Tarkim jei siaurą ašinį vainką- kaip koloną jį norim turėti, tai kiekvieną šakelę kerpam labai trumpai: paliekam tik du tris pumpurus, tai nugenėjus atrodys kaip ežiukas. Jei norim kuo žemesnio, visai krūmo – nurėžkim visą viršūnę , tik 1/3 palikim prie žemės su kokiom 4-5 šakom.
Viso karpymo esmė esmė yra tame, kad kitus metus vienoms jaunoms šakelėms teks derėti, o kitas vėl patrumpinsim tam , kad jaunučių priaugtų.
Trešnės. Taip jau yra, kad visi jų nori kuo žemesnių. Jei nusipirkote rykštelės formos augalą, galioja jau minėta anksčiau taisyklė: pasodinus iš kart nukerpate 0,9-1,0 metro aukštyje. Jei yra iš ko rinktis,tai pasirinkite išsišakojusį augalą. Tokiam dažniausiai teks pašalinti per aukštai ištįsusią viršūnę, pritrumpinti šoninių šakelių galiukus.
Trešnė JURGITA prieš genėjimą
Trešnė JURGITA po genėjimo
Patardama dažnai mėgstu sakyti :“ Formuokite taip, kad jums augalas atrodytų gražus“ . Mes visi savyje turime harmonijos pojūtį, tiesiog nukerpi ir matai ar viršūnė labai dar ištįsus, išsišokus iš bendro vaizdo ar viskas dera tarpusavyje, gražiai žiūrisi.
Vyšnios. Vyšnių veislės pagal augimo ir derėjimo būdą yra skirstomos į du tipus: krūmo ir medžio. Krūminės yra visiems žinomos , pvz.Žagarvvšnės, Vietinės rūgščiosios,Vytėnų žvaigždės.
Medžio tipo vyšnios užauga aukštesnės, turi storą kamieną, ant kurio išsidėsto šakos., tai pvz. Turgenevka, Pandy, Nordh Star, Charitonovskaja.
Tik pasodinam pavasarį ir pagenim, nes tai suskatina augimą, toliau jaunos vyšnios gražiai formuosis savaime.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį: žiūrėti, kad būtų vyraujantis liemuo ir iš jo augančios pagrindinės šakos. Tad pasodinus, jei vyšnia turi dvi viršūnes, būtinai vieną šalinam. Gal būt, teks pašalinti silpnutes ar labai smailai su kamienu suaugusias šakas, kurios gali bandyti konkuruoti su pagrindiniu stiebu. Krūminėms vyšnioms paliekama vainike daugiau šakų: 7-8, medžio tipo vyšnioje pakaks 5-6 .
Pasižiūrime į liemenį. Jei pridygę ant jo nereikalingų ūglių – nukerpam. Paprastai vyšnios formuojamos žemu 40-50 cm aukščio kamienu, bet per žemai augančių šakų nereikia.
Priklausomai nuo šaknų būklės, daugiau ar mažiau patrumpinami šakų galiukai, pakerpama viršūnė. Tai paskatins šakojimąsi.
Kilus įtarimui, kad nusipirkote padžiovintą, pavargusį augalą, rekomenduojama prieš sodinant jį kelioms valandoms visą merkti vandenį arba bent pamirkyti šaknis, kad prisigertų. Sodinimo metu labai trumpai nukirpti visas šakas, paliekant tik 2-3 pumpurus.
Dar vienas svarbus momentas: jokiu būdu tiek vyšnių, tiek trešnių dažnai, t.y. kasdien nelaistom, nes tai gali jas pražudyti. O sodinant lieti reikia net ir tuo atveju, jei žemė drėgna, bet antras paliejimas , gal tik po savaitės, bet ne sekančią dieną. Tiesiog reikia palaukti, kad dirva prasausėtų.