SODINIMO ABĖCĖLĖ

Danutė Manarkienė –Sodaitytė

Medelius reikia sodinti, o ne kišti į žemę.


SODINIMO LAIKAS

Geriausia tai daryti rudenį – visą spalio mėn., o pavasarį – balandžio mėn. ar anksčiau, kai tik išeina iš dirvos pašalas. Dažnas augintojas vengia įsigyti sodinukus rudenį: bijoma, kad iššals, nugrauš zuikiai, gal ir sodint lietui lyjant nemalonu. Visai be reikalo baiminamės. Savam sode (ir sėklavaisius, ir kaulavaisius ) sodinu vėlai rudenį ,– dažniausiai lapkričio pradžioje, pasibaigus realizacijos sezonui medelyne, nes tik tada turiu tam laiko. Ir viskas – gerai. Atėjus pavasariui, tokie medeliai labai sparčiai auga. Paslaptis paprasta – vėlokai rudenį pasodintų medelių šaknis reikia pašiltini. Tam reikalui, kai tik pradės šalti, aplink medelį apipilkime pjuvenomis, aukštapelkių durpėmis ar užmeskime eglišakiais. Nuo zuikių patikimai saugos tvoros, specialus tepalas arba medelių aprišimas. Pavasarį sodinant, – minėtųjų rūpesčių nebūna, bet teks papildomai laistyti, ypač suvėlavus sodinimą. Nors kaulavaisiai geriau prigyja pavasarį, bet po prekybos rudenį, medelynuose gali nelikti jūsų geidžiamų veislių sodinukų.


DIRVOŽEMIO RŪGŠTINGUMAS

Prieš sodindami vaismedžius ar kitus augalus, atkreipkite dėmesį, koks yra jūsų dirvožemis. Rūgštaus dirvožemio pavyzdys –tai nenurūgštintos durpės. Molinga žemė dažniausiai bus šarminė, priemolis, velėna ir juodžemis – neutralios reakcijos. Jei norite nustatyti tikslų dirvožemio rūgštingumą – nusipirkite pH testą arba išsitirkite laboratorijoje. Galima nuspręsti ir be tyrimo: jeigu dirvoje gausu rūgštynių, dirvinių kęžių – susirūpinkite, nes teks kalkinti. Kitaip bus problemų auginant, -ypač kaulavaisius, bet tiks šilauogėms.
Jei dirvoje auga garstukai, balandos, šalpusniai – viskas tvarkoje, dirvos rūgštingumas vaismedžiams tinkamas, bet dirvą sukultūrinkite ir įtręškite, piktžoles išnaikinkite. Jei rūgštingumas didelis pH – 4- 5, tai į arą reikia išberti apie 30- 50 kg kalkių ar kreidos. Tam tikslui galite panaudoti ir dolomito miltus. Perkaskite ar perarkite nukalkintą žemę. Nerekomenduojama vienu metu ir kalkinti, ir tręšti.


Kriaušėms – reikia kalkinti tik tuos dirvožemius, kurių pH 4,1- 5.

Obelims – optimalus pH yra 5-6, bet auga ir rūgštesniuose dirvožemiuose.

Vyšnioms, tręšnėms – reikia silpnai rūgščios arba neutralios dirvos pH 5,5-7.

Slyvoms – tinkamiausia neutrali dirva pH 6,5-7,2.

Avietėms – tinka silpnai rūgšti dirva pH 5,5-6,0 (šarminėje sutrinka geležies ir kt. elementų įsisavinimas).

Šilauogėms – optimalus pH4,3 – 4,8.


 DIRVOŽEMIO DRĖGNUMAS. Labiausiai vargsta , o galiausiai ir žūva! per drėgnai pasodintos tręšnės, kriaušės, abrikosai ir persikai. Skursta ,serga, nyksta slyvos. Drėgnoje vietoje kantriausiai kenčia obelys, bet dažniausiai jas užpuola vėžys.Taip augdami sodinukai dažniausiai iššąla, juos labiau puola ligos.

SODINIMO GYLIS. Pasodinimo gylis labai daug lemia.

Beveik visada galioja tokia sodinimo taisyklė:

a) Sėklavaisiai (tai obelys ir kriaušės) sodinami sekliau, t.y. neužkasant skiepijimo vietos. Viršuje turi būti išlindus 5-10 cm poskiepio dalis. b) Kaulavaisiai (tai tręšnės, vyšnios, slyvos, persikai , abrikosai)– įsodinami iki skiepo vietos ar net centimetru –kitu giliau, kad įskiepo ir poskiepio suaugimo vietos nesimatytų. c) Jei abejojate ar nežinote ką ir kaip daryti – susisiekite su augintoju. Patikimi medelynai skelbia savo kontaktus ir teikia nemokamas konsultacijas.

SODINIMO ATSTUMAI

Rekomenduojami tokie sodinimo atstumai :

Augalo pavadinimas

Atstumas tarp augalų eilėje
(Metrais)

Atstumas tarp eilių (Metrais)

Žemaūgės ir pusiau žemaūgės obelys

2-3 m

4 m

Aukštaūgės obelys sėkliniais
poskiepiais

4-5 m

5-7m

Kriaušės žemaūgiais cidonijos poskiepiais

2,5-3 m

4m

Aukštaūgės kriaušės sėkliniais poskiepiais

4-5 m

5- 6 m

Slyvos , abrikosai, persikai

3 m

4 m

Tręšnės (kvapiosios vyšnios poskiepiu)

3- 3,5 -4m

4 m

Tręšnės (Gisela -5 poskiepiu)

2-3 m

4 m

Vyšnios

2-2,5 m (silpnai augančioms veislems) 3 m (stipriai augančioms veislėms)

4 m

Avietės

2,5-3 m

0,5 m

Žemaūgės šilauogės

0,6-0,8 m

2,0-2,5 m

Aukštaūgės šilauogės

1,0-1,5 m

2,5-3,0 m

 

DUOBĖS PARUOŠIMAS IR SODINIMAS

Jei dirva derlinga ir sukultūrinta, didelių duobių kasti nebūtina – tik tokio dydžio, kad laisvai tilptų šaknys (negalima jų sodinant užlenkti!) Gylis toks, kad medis atsidurtų rekomenduojamam gylyje. Duobės dugną paminkštiname kastuvo galu sukapodami žemę, į duobę įpilame perpuvusio mėšlo ar komposto pūdinio (bent kibirą), padarome nedidelį kauburėlį. Paskleidžiame šaknis. Mūsų medelyno sodinukai parduodami jau molio tyrėje sumirkytomis šaknimis.

Rekomenduojame gryno komposto nepilti, bet permaišyti jį su žeme.

Draudžiama dėti šviežią mėšlą, nes sudegins ir supūdys jūsų sodinuko šaknis!

Gerai, jei kas padėtų augalą prilaikyti, jį užpilant žeme. Sodinant medelis šiek tiek kelis kartus supurtomas, kad tarp šaknų pribyrėtų žemių, neliktų tuščių tarpų. Žemes pilant , koja vis reikia priminti , kad dar tvirčiau priglustų prie šaknų žemė.


LAISTYMAS

Turėkite atsinešę 1-2 kibirus vandens. Pilnai dar neužpylus visų žemių, supilkite bent kibirą į pačią duobę, net jeigu žemė drėgna. Baigus užkasti, padarykite „lėkštelę „ apie augalą, kad antro kibiro vanduo , užpylus nenubėgtų į šonus. Išpilkite vandenį į padarytą dauburėlį aplink augalą, palaukit kol susigers. Dabar paviršių, kad negaruotų ir žemė netrūkinėtų – užpilkite durpėmis, kompostu ar sausa žeme, kitaip tariant, – pamulčiuokite. Rudenį, jei drėgna, tikriausiai, lieti daugiau ir nereikės. Pavasarį gali tekti kas 7-10 dienų papildomai kelis kartus palieti. Neperlaistykite, kasdien to daryti nebūtina.



Pasodintam medeliui reikalingas kuolelis
be jo vaismedį nuolat blaškys į šonus vėjas ir traukios jo naujai leidžiamas šakneles, kuriomis medelis vis stengsis ir ir stengsis įsikabinti. Padėkit medeliui greičiau prigyti.

Jaunų medelių pomedžių neapleiskite piktžolėmis – vaismedis turės su jomis nuolat konkuruoti dėl maisto, be to, pvz. varpučiai išskiria nuodingas medžiagas, kurios stabdo medelių augimą.

Pamulčiuokite vaismedžių pomedžius nupjauta žole. Tai neleidžia išgaruoti drėgmei, neauga piktžolės.

Saugokite nuo kenkėjų ir ligų.

(Apie ligas ir kenkėjus bei augalų apsaugą informacijos rasite mūsų svetainės skyriujePatarimai)