LIGOS IR KENKĖJAI – NAUDINGA ŽINOTI
Sodas, tai vieta, kur žmogus randa atokvėpio minutę betarpiškai susilieti su gamta, atsipalaiduoti po darbo dienos, pabūti svajonių oazėj. Lietuvoje yra daug gražių sodų , auginamų be cheminės priežiūros, natūraliai. Kaip taisyklė – tai kaimo sodybose, esančiose toliau nuo miško. Sodas turi teikti naudą ir vidinį džiaugsmą, nekelti papildomo galvos skausmo. Jūs visada susirūpinsite, jei pateksite štai į tokias situacijas
Pasodinta tręšnė gražiai išsprogo, bet…“nusprogo“ . Kodėl?
Galimos priežastys:
1) Tręšnė susirgo verticilioziniu vytuliu. Tai dirvos grybelis Verticillum, kuris patenka į augalą per šaknis ir jį užkrečia: staiga nudžiūsta lapai arba visas medis. Infekcija susikaupia dirvoje, jei prieš tai augo braškės, moliūgai, agurkai, bulvės arba pomidorai. Medį reikia iškast ir sudegint ir toje vietoje nesodint kaulavaisių. Obelims ir kriaušėms šis grybelis nekenkia. 2) Ji buvo peršalusi. Perkant , jei kyla įtarimas, nagu pragnybkite sodinuko odelę – turi matytis šviesi žalia spalva. Jei parudavę – pašalimo požymis.
3) Vaismedis užsikrėtė vėjo, lietaus ar krušos atneštomis bakterijomis Pseudomonas cerasi. Esant ūmiai ligos formai, lapai nuvysta staiga ir parudavę bei susisukę lieka kaboti ant medžio. Šios bakterijos pažeidžia kaulavaisius, ypač tręšnes. Medį iškaskite ir sudeginkite.
Pradėjo vysti abrikoso lapai. Kodėl?
Tai gali būti tas pats Vericillum , nes verticilioze serga ir abrikosai, ir slyvos, t.y. kaulavaisiai. Susirgti gali nebūtinai iš karto – tik pasodinti. Liga gali būti lėtinė ir išlįsti tik po keleto metų . Bet galimos ir kitos priežastys: peršalimas, bakterinis užkratas, įvairūs virusai.Vienareikšmio atsakymo nėra. Jei ligos požymiai apima tik keletą šakelių, nedelsiant pašalinkite ir sudeginkite jas. Laiku tai padarius – gal būt, medį išgelbėsite. Nepakenks, jei papildomai patręšite vandenyje ištirpintomis kompleksinėmis trąšomis (vienas valgomas šaukštas į kibirą vandens) ar nupurkšite fungicidais, pvz. efektoriumi (šaukštas, t.y. 10g miltelių į 10 ltr. vandens).
Garbanojasi persikų lapai. Ką daryti?
Noriu nuraminti, tai – nemalonus, bet ne mirtinas variantas. Persikas užsikrėtė grybeliu Taphina deformans, t.y. susirgo tafrinoze – lapų garbane. Liga pasireiškia pavasarį, tik lapams išsprogus arba truputį vėliau, jei laikosi labai drėgni, lietingi ir vėsūs orai. Jei orai sausi ir šilti – nesergama. Purškite fungicidais: pvz. efektoriumi (šaukštas, t.y. 10 g miltelių į 10 ltr. vandens) arba topazu (Topas 100 EC), kurio pilama 5 ml į 10 ltr. vandens. Vasaros vidury, kuomet karšta, liga išnyks pati, savaime, be jokio purškimo.
Labai serga kriaušės: vaisiai pūva, jie negražūs –juodai dėmėti, o lapai visi apšašę oranžinėm dėmėm.
Kodėl? Ir ką daryti?
Pirmiausia, jei pūva kriaušės ir jos su juodom dėmelėm – įsigijote neatsparią puviniui ir rauplėms kriaušių veislę. Yra daug nepūvančių, nerauplėjančių kriaušių veislių. Jei lapai apšašę – jūsų kriaušės susirgo rūdimis.Tuomet viršutinėje lapo dalyje pasirodo apskritos oranžinės ar raudonos dėmės, o lapo apačioje pasikabina oranžiniai speneliai –ecidiosporų telkiniai. Dėl to nepatartina sode augint kazokinių kadagių, nes jie yra šios ligos šeiminkai, t.y. ją platina. Ligos pradus pirmiausia naikiname kadagiuose (jei tokie auga) , purškiame ir kriaušes (kritiniais momentais). Tiks jau minėtasis efektorius(šaukštas, t.y. 10g miltelių į 10 ltr. vandens), taip pat Chorus 75WG (2g į 10 ltr. vandens), Skoras(2ml į 10ltr vandens) . Nupurškiame viena priemone, jei reikia – pakartojame. Galim imti jau kitą preparatą: ligos sukėlėjai nepripras, efektyviau veiks. Yra kriaušių veislių, kurios mažiau ar net visai neserga rūdimis. Tai Russkaja krasvica (nepastebėta serganti), labai atsparios Osieniaja Liubimica, Nova. Palyginti nedaug rūdėja Patten.
Vaismedžius apniko įvairūs gyviai: amarai, lapsukiai, vaisėdžiai ir kt.
Tokiu atveju, reikia panaudoti insekticidus, t.y. chemines apsaugos priemones, naikinančias augalus puolančius kenkėjus. Jei esate nepurškę augalo nuo ligų, t.y. fungicidais, ir matote, kad problema ne tik amarai ar lapsukiai, bet ir puola ligos, pvz. rauplėja, pūva vaisiai, tuomet tikslinga vienu metu panaudoti du cheminius preparatus. Viską sumaišome kartu į tą patį purkštuvą. Galimas toks variantas: į 10 ltr.vandens įmaišome 4-8 ml Karate Zeon 5 CS (insekticido), jei reikia – papildomai įberiame vieną šaukštą t.y. 10g efektoriaus(fungicido). Kitas derinys: 4 gramai aktaros (Actara 25 W) – tai miltelių pavidalo insekticidas į 10 ltr.vandens. Plius (jei reikia) 2ml skoro (Score 250 EC). Pastarasis preparatas stabdo rauplių, gleivėtųjų rūdžių plitimą . Itin tinka obelims ir kriaušėms. Karencijos periodas – 21diena. (Tiek laiko vaisius maistui naudoti draudžiama).
KAIP IŠVENGTI PROBLEMŲ
Sodą kuriant, reikėtų laikytis labai paprastų taisylių: 1). Raskite truputį laiko ir pastudijuokite veisles. To reikia tam, kad neprisipirktute spontaniškai bet ko ir bet kur, ypač tokių vaismedžių, kurių auginimas reikalauja intensyvios cheminės priežiūros. (Pvz., lenkai savo pramoninius sodus purškia daugiau kaip 20 kartų per sezoną). To tikrai jums nereikia. 2). Ligos ypač puola perdaug drėgnai pasodintus vaismedžius. Taip būna, jei pastebėjote sklype pavasariais ilgai telkšančias balas, o iškasus duobę , vanduo renkasi joje. Ką daryti? Vietą pakeisti sunku arba visai neįmanoma. Tuomet tokioje šlapioje vietoje sodinkite taip: sodinukui duobės visai nekaskite, o jį tiesiog statykite ant suartos ar sukastos žemės ir šaknis užpilti žeme, imant ją iš toliau. Padarysite tokį kauburėlį, aišku, palaistysite. Užmulčiuokite neutralizuotomis durpėmis arba bent sausa žeme, kad laikytųsi drėgmė. Vasarą užmeskite ant to kauburio nupjautos žolės – sausros metu vaismedžio šaknys neperdžius. Mūsų sode taip pasodintas ne vienas medis. Auga sėkmingai. 3). Protingai tręškite, kad sodinukams nepritruktų maisto medžiagų. Augalai kaip ir žmonės – turi imunitetą. Badaujant, atsparumas mažėja, apninka ligos – augalai skursta, neauga. Bet ir čia nepersistenkite, venkite pertęšimo, ypač azotu – tokie vaismedžiai bus labai vešlūs, bet sumažės atsparumas šalčiams, jie gali iššalti. Geriausiai tinka natūralios organinės trąšos arba kompleksinės N-P-K trąšos su mikroelementais, be chloro. ( Labai gera Arvi, Kemira firmų produkcija). 4) Nepalikite per žiemą sode kaboti į mumijas pavirtusų vaisių, nesugrėbtų lapų. Juose žiemos grybinių ligų sukėlėjai ir susisuks guolį kenkėjai. Sukompostuokite tai – pasigaminsite gero pūdinio – natūralių trąšų sodui ir daržui, išvalysite aplinką. 5). Atlikite 1-2 profilaktinius purškimus sode. Gal būt, jūs esate šiuo klausimu labai kategoriški ir vartojate tik ekologišką produkciją. Mes irgi stengiamės vengti сhemijos sode, bet slyvyne ir vyšnyne be jos sunku išsiversti – slyvos bus kirmėlėtos, o vyšnios vidurvasary greičiausiai numes lapus. Tad prieš žydėjimą ir po jo (arba nors kartą) – purškiame. Veikiant saulės šviesai, šilumai, drėgmei, pesticidai suskyla ir jų nelieka. Karencijos periodas (tiek laikosi nuodai) –paprastai trys savaitės. Iki vaisių skynimo daugiau laiko praeina. 6). Genėkite vaismedžius, kad jie perdaug nesutankėtų. Mažiau puls ligos, užaugs stambesni vaisiai.
EKOLOGINIS ŪKININKAVIMAS ir augalų apsauga.
Šiuo atveju galioja griežtos taisyklės. Besidomintiems rekomenduoju ieškoti Teisės aktų paieškoje. Yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 222 patvirtintos EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLĖS. Šių taisyklių 1 priede nurodytos galimos taikyti augalų apsaugos priemonės:
2.1. Augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagos
Pavadinimas
|
Aprašymas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos
|
Azadirachtinas (ekstrahuotas iš Azadirachta indica – Nimo medžio) | Naudojamas tik sėkliniams motininiams augalams, skirtiems sėklų auginimui, ir augalams, skirtiems vegetatyviniam dauginimui, taip pat dekoratyviniams augalams |
Bičių vaškas | Naudojama genėjimui |
Želatina | Insekticidas |
Hidrolizuoti baltymai | Atraktantas |
Lecitinas | Fungicidas |
Augaliniai aliejai (pvz., mėtų, pušų, kmynų aliejai) | Insekticidas, akaricidas, fungicidas |
Piretrinas (ekstrahuotas iš Chrysanthemum cinerariaefolium) | Insekticidas |
Kasija (ekstrahuota iš Quassia amara) | Insekticidas, repelentas |
Rotenonas (ekstrahuotas iš Derris spp., Lonchocarpus spp. ir Terphrosia spp.) | Insekticidas Tik sertifikacijos įstaigai leidus |
2.2. Mikroorganizmai, naudojami biologinei kenkėjų kontrolei
Pavadinimas
|
Aprašymas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos
|
Preparatai iš mikroorganizmų (virusų, bakterijų, grybų, pvz., iš Bacillus thuringensis, Granulosis virus, Streptomyces avermitilis ir kt.) | Leidžiami naudoti tik produktai, kurie pagaminti iš genetiškai nemodifikuotų organizmų |
Bendrosios sąlygos: – spąstai arba gaudyklės turi neleisti medžiagoms įsiskverbti į aplinką, taip pat neleisti joms liestis su auginamais žemės ūkio augalais; – panaudotus spąstus būtina surinkti ir sunaikinti.
Pavadinimas
|
Aprašymas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos
|
Feromonai | Insekticidas, atraktantas |
Metaldehidas | Gaudyklėse |
2.4. Kitos priemonės, tradiciškai naudojamos ekologiškai ūkininkaujant
Pavadinimas
|
Aprašymas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos
|
Vario junginiai (vario hidroksidas, vario oksichloridas, vario oksidas, vario sulfatas, Bordo mišinys) | Fungicidas Tik sertifikacijos įstaigai leidus |
Skystas muilas (riebiųjų rūgščių kalio druska) | Insekticidas |
Kalcio polisulfidas (kalcio siera) | Fungicidas, insekticidas, akaricidas (vaismedžiams, vynuogėms tik žiemos metu) |
Parafininė alyva | Insekticidas, akaricidas |
Mineralinės alyvos | Insekticidas, fungicidas (tik vaismedžiams, vynuogėms) Tik sertifikacijos įstaigai leidus |
Kalio permanganatas | Fungicidas, baktericidas (tik vaismedžiams ir vynuogėms) |
Kvarcinis smėlis | Repelentas |
Siera | Fungicidas, akaricidas, repelentas |
Diatominė žemė | Insekticidas |
Etanolis | Insekticidas |
Entomofagai | Grobuoniškieji ir parazitiniai vabzdžiai, naikinantys kenkėjus |
Akarifagai | Erkės arba vabzdžiai, naikinantys erkes |
Soda | Fungicidas, akaricidas |