VAISMEDŽIŲ GENĖJIMAS

(sudaryta remiantis E. Armolaičio, Vl. Venskutonio, A. Lukoševičiaus, N. Uselio , A. Mikos rekomendacijomis)

        Žmogus, pasisodinęs sode vaismedį, nori, kad šis kuo anksčiau pradėtų derėti. Jei po 2-3 metų nuo pasodinimo jis gausiai ves, tai bus išspręsta dar viena problema: derėjimas slopins didesnį vaismedžio augimą (juk dauguma dabar nori kuo žemesnių vaismedžių). Todėl jauname sode, kad anksčiau derėtų, medeliai genimi kuo mažiau. Stengiamasi atlenkti šonines šakutes, kad jos su liemeniu sudarytų 90 laipsnių kampą – tai paskatins ne tik ankstyvesnį derėjimą, bet ir gausenį derlių. Daug mažiau vaisių užmezgama ant šakų, kurios suaugę su kamienu smailu kampu.


Genėjimo laikas

Labai svarbu genėjimo būdai ir laikas. Visiškas ūglių nupjovimas nestelbia žiedinių pumpurų formavimosi, tuo tarpu ūglių trumpinimas pavasarį stelbia jų susidarymą. Pavasarį tinkamiausias momentas atlikti genėjimo darbus Lietuvoje yra kovo – balandžio mėnuo. Pirmiausia genime obelis ir kriaušes, o po to – kaulavaisius, nes jie jautresni šalčiui. Jei genima anksčiau, pvz. vasario mėn., tai šiuos darbus atlikti esant ne žemesnei kaip minus 7- 10 laipsnių šalčio temperatūrai. Genėjimo žaizdas tuoj pat užtepti sodo tepalu.

Ūglių trumpinimas pirmąją vasaros pusę – biržely ar liepos mėn. – duoda visai priešingus rezultatus, negu trumpinimas pavasarį. Pavasarinis genėjimas visada skatina vešlumą, medienos augimą, o vasarinis genėjimas – skatina didesį vaismedžio derėjimą.

Nepriklausomai nuo pagrindinio genėjimo, kada išgenimos sumedėjusios vaismedžio šakos ir šakutės, dar galima papildomai genėti jį birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, nors ant šakų yra ir vaisių. Nupjovus ūglius, kurie yra vadinami vilkūgliais, pagerėja vainiko apšviestumas ir vaisių kokybė. Trešnes , vyšnias, taip pat ankstyvas slyvų veisles geriausia genėti vasarą, sudorojus derlių, liepos mėnesį arba vėliausiai – rugpjūčio antroje pusėje. Vasarinis genėjimas jiems yra sveikesnis, vaismedžiai mažiau pažeidžiami žievės ir medienos ligų.


Genėjimas pirmais sode augimo metais

  1. Persodinami medeliai yra netekę daug šaknų. Dėl to genint siekiama atstatyti pusiausvyrą tarp šaknų ir antžeminės dalies. Medelius reikia tuo labiau nugenėti, kuo su silpnesnėmis šaknimis juos įsigijote.
  2. Įsigijus vienmetį neišsišakujusį sodinuką (rykštelės formos), būtinai patrumpiname nukirpdami jį 1 metro aukštyje virš žemės – kad šakotųsi. Tuo tikslu viršuje paliekami 5-6 pumpurai – iš jų išaugs skeletinės šakos ir viršūnė.
  3. Įsigijus dvimečius, jau šakutes turinčius sodinukus, jei reikia – pirmiausia nupjaunamas viršūnės konkurentas – t.y. negali augti medis su dviguba V raidės formos viršūne. To nepadarius, medis, pradėjęs derėti, pliš pusiau. Šonines šakutes, jei jos auga smailai, atlankstome į šonus (labai tai paprasta daryti ant šakučių kabinant svarelius – tam tiks akmenukai, sudėti į kojinę) arba pririšant šakutę virvele prie kamienuko, jei viršūnė augi – ją pakerpame. Jei norime paskatinti sodinuko vešlesnį augimą ir lengvesnį prigijimą – šoninių šakelių viršūnėles patrumpiname, palikdami pumpurą apačioje – į kurią pusę „žiūri“ pumpuras, ta kryptimi augs ir šakelė. Paprastai paliekamos 3-5 šakutės – jų skaičius priklauso nuo to, kokios formos vainiko norite.
  4. Rudenį sodinti medeliai genimi pavasarį, prieš sprogstant pumpurams.
  5. Pavasarį pasodinti medeliai genimi iš karto, tik pasodinus.
  6. Antrais sode augimo metais genima labai mažai arba visai negenima .

Pagrindinės bendros genėjimo taisyklės yra šios:

  1. Jaunus, dar nederačius vaismedžius genėti kuo mažiau, ypač vengti trumpinamojo genėjimo. Pradėję derėti vaismedžiai genimi daugiau, o derantys – daug.
  2. Optimalus kamienų aukštis vaismedžiams yra 0,8-1 metro aukščio.
  3. Pagrindines šakas auginti gerai suaugusias su kamienu. Suaugimas priklauso nuo atsišakojimo kampo – kai kampas smailas, jos dažniausiai išlūžta, atplyšta. Geriausias suaugimo kampas yra statmuo, t.y. 90 laipsnių kampas.
  4. Jaunų vaismedžių vainikas laikomas tankesnis, o derančių – išretintas.
  5. Formuojamų vaismedžių apatinės šakos turi būti ilgesnės, viršutinės – trumpesnės.
  6. Vaismedžio augimą į viršų griežčiau riboti jam pradėjus derėti. Jei būtina žeminti vešliai augančius vaismedžius arba jei sodinukai nedera ar mažai dera – geriau jų šakų viršūnes atlenkti į šoną.
  7. Siekiant skatinti vaismedžių augimą – genima anksti pavasarį, o siekiant slopinti augimą ir tuo pačiu paskatinti jį duoti didesnį derlių – genima vasarą.
  8. Retinant vainiką, išpjaunamos susikryžiavusios, į vainiko vidų augančios šakos.
  9. Atjauninant vaismedžius, nupjaunami skurdžiai augę šakų galai (per metus užaugę mažiau kaip 30 cm).