IJULSKAJA ROZA (Ankstyvoji Kometa). Išvesta Rusijoje, autorius G. Jeronimas. Tai yra slyvos „Kometa“ laisvo apsidulkinimo sėjinukas.
Veislės savybės: vaisiai sunoksta žymiai anksčiau už Kometą ir yra aromatingesni, kvapnesni, bet šiek tiek mažesni. Labai derlinga.
KOMETA. Rusijoje sukurta labai ankstyva veislė, nokinanti vaisius liepos mėn.,10-12 d. anksčiau už „Greitukę“(Skoroplodnąją). Veda itin gausiai ir kasmet, vaisiai iki 40- 50g masės, minkštimas gelsvas, sultingas, puikaus skonio. Kauliukas šiek tiek prikibęs, išsiima pakankamai lengvai. Veislė dalinai savidulkė, bet gerai dera ir augdama viena. Vaismedžiai ir žiedai šalčiams ištvermingi. Pasodinta po metų jau pradeda vesti– tiesiog „auksinė“ slyva: ne tik desertinio skonio, bet tinka kompotams, marmeladui gaminti. Savidulkės gali augti sode be poros, bet visada geriau dera , jei žydi kartu su kitom slyvom. Ši savybė yra būdinga visiems savidulkiams augalams ir dalinai savidulkiams augalams – jie visada derlingesni, jei auga ne po vieną, bet bent 2-3 ir skirtingų veislių!
ANCĖ – nauja latviška ankstyva slyvų veislė, nokstanti iškart po Kometos, rugpjūčio pirmoje pusėje. Patraukli savo aukso spalvos vaisiais, kurie labai gražūs, saulės pusėje lengvai paspalvinti rausvai. Ypač puikus skonis: minkštimas skanus kaip medus, sultingas, lengvai atsiskiriantis nuo kauliuko. Vaisiai vidutinio didumo, kiaušinio formos 30-45g masės. Pradeda derėti 2-3 metais po pasodinimo. Žydi vidutiniškai anksti, žiedai ir patys medžiai atsparūs ligoms ir šalčiams. Veislė savidulkė.
VIOLETA – švediška nedidelio augumo slyva, kurios beveik nereikia genėti. Ankstyva, vaisiai ovalūs, vidutinio didumo, ryškiai mėlynos spalvos su šviesiai pilkšvu šerkšnu. Noksta rugpjūčio pradžioje, dera gausiai ir reguliariai. Kauliukas atsiima, minkštimas geltonas, standus, saldus, labai skanus.
EARLY GOLD. Amerikoje sukurta ankstyva geltonų slyvų veislė, vidutiniškai atspari šalčiui. 2010 m. atšiaurios žiemos metu smarkiai pašalo vienmetės šios veislės slyvos, bet nežuvo. Suaugęs vaismedžiai nenukentėjo: žydėjo ir davė derlių. Vaisiai vidutinio dydžio ir didesni, iki 50g masės. Labai derlinga. Derėti pradeda anksti: po 1-2 metų. Dera maždaug tuo pat laiku kaip Kometa: nuo liepos antros pusės.
RENKLOD RANIJ DONECKIJ. Ukrainoje sukurta ankstyva geltona renklodė. Vaisiai noksta 3-4 dienom vėliau už Skoroplodnąją. Jos vienas šonas saulės pusėje gali būti pasipuošęs raudonais taškiukais. Saldi, apvali slyva. Vaisiaus dydis vidutinis arba didesnis už vidutinį. Dalinai savidulkė, atspari šalčiams ir ligoms. Motininis augalas į Babtus atkeliavo iš Latvijos Dobilės sodininkystės instituto medelyno. Jau antrais metais žydėjo ir pradėjo derėti.
OPAL. Švedijoje sukurta ankstyvųjų slyvų veislė. Šiek tiek už Kometą vėlyvesnė, noksta maždaug su Skoroplodnaja. Savidulkė. Išsiskiria savo nepaprastai išraiškingu skoniu. Vaisiai vidutinio dydžio ir stambesni už juos, standūs, kauliukas lengvai atsidalo. Odelė rausvai violetinė. Labai atspari ligoms ir šalčiams. Derėti pradeda 3-4 sode augimo metais. Itin derlinga. Nepraretinus vaisių užuomazgų – lūžta šakos.
DESERTNAJA. Rusiška nepaprastai skani desertinė slyva, vyšninės spalvos, ovaliais vaisiais. Noksta vidutiniškai anksti, rugpjūčio mėnesį. Vaisiai stambūs ir labai stambūs (50-60g), tiesiog tirpstantys burnoje. Dalinai savidulkė, atspari šalčiams ir ligoms. Derėti pradeda po 3-4 metų.
RAUSVĖ. Tai desertinė lietuviška slyva, kurią sukūrė selekcininkas A. Lukoševičius. Vidutinio ankstyvumo. Savidulkė. Noksta rugpjūčio antroje pusėje. Vaisiai stambūs ir labai stambūs ( 50-60g). Odelė intensyviai rausva, minkštimas geltonas, sultingas, skanus. Derėti pradeda 4 metais.
ALEKSONA. Lietuviška A. Lukoševičiaus slyvų veislė. Derėti pradeda 3-4 metų. Ypatinga tuo, kad ji savidulkė, nereikli dirvai, atspari ligoms bei šalčiams. Ištvermingi ir žiediniai pumpurai. Vaisiai stambūs, po 50- 60g, jų daug. Įsaulyje vaisiai ryškios rožinės spalvos, po lapais – geltoni, rausvo atspalvio daug mažiau. Nepraretinus slyvų užuomazgų, medį teks ramstyti, kad nenulūžtų šakos, vaisiai bus smulkesni. Labai puiki veislė.
SKALVĖ. Lietuviška, A. Lukoševičiaus sukurta itin stambiavaisė , rožinės spalvos slyva. Noksta rugpjūčio pabaigoje, vienu metu . Labai patrauklūs, dideli 62-74g Veislė kryžmadulkė, žiemą gali pašalti pumpurai. Pradeda derėti 4 metais. Jei sode augs viena vienintelė kryžmadulkė slyva, tai ji gausiai žydės, bet nederės, jai reikia parūpinti porą – kartu žydinčią kitą slyvą. Jei jūsų sode slyvų bus keletas, jos tikėkimės, – viena kitai padės.
DABROVICKIO VENGRINĖ (Wengerka Dąbrowicka). Lenkiška veislė. Noksta rugpjūčio pabaigoje. Savidulkė, derlinga, elipsiškais 30-35g vaisiais. Odelė mėlyna su melsvu apnašu, minkštimas gelsvai žalsvas, saldžiarūgštis. Labai tinka perdirbti, bet gali būti vartojamos šviežios. Labai anksti, jau antrais metais pradeda derėti.
JUBILEUM. Itin vertinga švediška slyva. Noksta rugpjūčio pabaigoje. Savidulkė. Patraukli viskuo : super stambi (70-90g ir net daugiau!), minkštimas geltonas, stangrus ir sultingas. Spalva – intensyvi rožinė – bordo, padengta baltai violetiniu apnašu. Ypatingai skani, galima konservuoti. Kauliukas lengvai atsiima. Derlinga. Atspari. Praktiškai be trūkumų, išskyrus per didelį derlingumą (dėl to pasmulkėja vaisiai, geriau būtų užuomazgas praretint). Nepašalo 2010 žiemą.
FAVORITA DEL SULTANE. Itališkos kilmės slyva, kuri Lietuvoje gerai auga jau daug metų ir gausiai veda. Reikia ypatingos žiemos , kad nederėtų dėl pašalusių pumpurų. Vaisiai dideli, kiaušinio formos ir dydžio, apie 50g ir daugiau, odelė intensyviai rausva. Labai panaši į Viktoriją, tik vėlyvesnė. Noksta rugsėjo vidury. Nuskinti vaisiai laikos apie 15 dienų. Derėti pradeda 4 metais. Vaisiai atsparūs puviniui.
VALOR. Kanadoje sukurta vėlyva slyvų veislė. Vaisiai noksta rugsėjo vidury. Nuskinti laikos apie savaitę. Jie dideli ir labai dideli, 50-60g masės. Odelė mėlyna su violetiniu atspalviu ir šviesiai mėlynu apnašu. Minkštimas gelsvas ar gelsvai žalias, standus, sultingas, su vos juntama rūgštele. Kauliukas lengvai išsiima. Vaismedžiai pradeda derėti 3-4 metais, derlingi. Kryžmadulkė. Dulkinasi su kitomis tuo metu žydinčiomis naminėmis slyvomis.
BLUEFREE. Amerikietiška slyvų veislė, sėkmingai auginama Kanadoje, JAV, dabar ir Lietuvoje. Vėlyva, noksta nuo rugsėjo vidurio. Vaisiai labai stambūs, 55-65g, elipsės formos. Odelė tamsiai mėlyna su rūkeliu. Minkštimas žalsvai geltonas, standus, desertinio skonio. Kauliukas gerai išsiima. Slyvos savidulkės, bet geriau dera , jei žydi kartu su kitom slyvom. Vaismedžiai šalčiams ištvermingi, žiediniai pumpurai irgi nebijo šalčio. Pradeda derėti maždaug į trečius metus. Slyvos savidulkės, vidutinio augumo. Pradėję derėti, į aukštį medžiai auga nedaug – tai dar viena patraukli šios veislės savybė
KAUNO VENGRINĖ. Lietuviška, vėlyva A. Lukoševičiaus išvesta veislė. Įdomi vengrinių slyvų grupės atstovė. Nereikli dirvai, vietai, atspari šalčiams, visiškai neserganti puviniu. Vaisiai posmulkiai , apie 20g, bet jų labai daug. Kauliukas lengvai išsiima. Noksta rugsėjo nuo rugsėjo vidurio. Nuskinti laikos apie 20 dienų. Tinka džiovinti. Skanūs valgyti, labai tinka kompotams.
PRESIDENT. Veislė sukurta Kanadoje, dabar platinama ir Lietuvoje. Labai vėlyva, noksta rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Vaisiai dideli ir labai dideli (50-60g), elipsiški. Odelė mėlyna su violetiniu apnašu, minkštimas gelsvas ar gelsvai žalias, standus, sultingas, saldus su vos juntama rūgštele. Vaismedis vidutinio augumo ir ištvermingumo.
KOLONNOVIDNAJA – slyva, ieškantiems kažko nepaprasto. Tai rusiška,G. Jerjomino išvesta , koloninės formos vainiką turinti slyva. Vainiko skersmuo tesiekia 0,5 – 1m, į viršų auga irgi nedidelė: iki 2,5-3m.
Imponuoja savo atsparumu šalčiams ir ligoms, ankstyvu derėjimu: pasodinus po metų – dviejų jau ragausime derlių. Slyvos stambios: 50-70g masės. Noksta rugpjūčio pirmoje pusėje. Retas derinukas: sultinga ir stangri! Vaisiai desertiniai, labai skanūs ir aromatingi. Pikantiškumo suteikia saldžiame vaisiuje gaiviai juntama rūgštelė. Ne vienas gurmanas nustebs pamatęs vyšninės spalvos slyvos minkštimą. Sudėjus visus pliusus, bus atleista vienintelė vaisiaus „nuodėmė“: šiek tiek prikibęs kauliukas.
FRUCA – koloninė slyvų veislė, visiškai nauja, išvesta Latvijoje. Noksta rugpjūčio antroje pusėje. Patraukli savo stambiais 40-50 g masės vaisiais, kurie mėlyni, geltonu tvirtu minkštimu, skanūs. Kauliukas laisvai atsiskiria. Vaismedžio laja siaura iki 1 m skersmens, užauga iki 2,5 – 3m aukščio. Veislė kryžmadulkė, atspari šalčiams ir ligoms.
IMPERIAL – koloninė vidutinio ankstyvumo slyva, noksta rugpjūčio gale – rugsėjo pradžioje. Labai skaniomis tamsiai mėlynomis iki violetinės spalvos slyvomis. Po tamsia oda slypi aukso geltonumo ir sultingas minkštimas, lengvai atsiskiriantis nuo kauliuko. Medis auga koloniškai iki 100-150cm pločio ir gali pasiekti iki 3 metrų aukštį. Ši veislė yra savidulkė, bet geriau dera, jei kažkur kaiminystėje auga kita slyva kaip apdulkintoja(atstumas gali būti iki 300metrų ).
Kad koloninė slyva gerai šakotųsi, pasodintas augalas nukerpamas maždaug 80cm aukštyje virš žemės. Dėl to atsiranda naujų ūglių, kurių centrinios yra nukirptasis ir toliau auga kaip lyderis. Šoniniai išsprogę ūgliai liepos mėnesį turi būti patrumpinti iki 25cm. Dėl to IMPERIAL slyva įgauna stulpo(kolonos) formą su daugybe vaisius vedančių šoninių šakų. Suaugusį medį reiks mažai genėti.
Medis atsparus šalčiams ir ligoms, gerai prisitaiko prie vietovių, kur yra vėlyvos šalnos arba vėsūs , lietingi pavasariniai orai.
SONORA – dar viena nauja latviška slyvų veislė. Vaisiai noksta po „Viktorijos“ – nuo rugpjūčio pabaigos – rugsėjo pirmoje pusėje. Šaldytuve gali būti laikomi iki 2 savaičių. Vaisiai stambūs 45-60 g svorio ,minkštimas labai gero skonio, su lengvai atsiskirinčiu kauliuku. Vaisiai raudonai violetinės (purpurinės) spalvos su melsvu apnašu. Vaismedis vidutinio augumo, plačiu vainiku, nusvirusiomis šakomis, lengvai formuojamas.
Veislė savidulkė, produktyvi, atspari žiemai, geras atsparumas ligoms. Rekomenduojama ekologiniams ūkiams. Optimaliausias sodinimo laikas – anksti pavasarį, kol neišsprogę pumpurai, t.y. kovo – balandžio mėnesį, išėjus pašalui. Rudenį – visą spalio mėnesį, iki lapkričio vidurio.
PILVĖ – pati ankstyviausia medelyne turima slyva, nokstanti anksčiau už Kometą, maždaug nuo liepos dešimos dienos. Sukurta Lietuvoje , autorius – selekcininkas A. Lukoševičius. Medelyne ir sode vidutinio augumo, derėti pradeda 3-4 metais po pasodinimo. Derlinga, nelinkusi sirgti puviniu. Vaisiai labai gražūs, puikaus skonio, didesni už vidutinius, apie 40 g masės. Nuskinti laikosi apie dešimt dienų. Minkštimas standus, sultingas, kauliukas nedidukas , truputį prikibęs. Vaisiai vartojami švieži, tinka perdirbti.