VASARINĖS VEISLĖS
1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nova. Labai ankstyva vasarinė kriaušė. Tai pati naujausia lietuviška veislė, išvesta selekcininko A. Lukoševičiaus. Veislė buvo atiduota tirti į Latvijos Pūrės sodininkystės institutą, iš ten ji parkeliavo į mūsų medelyną. Viena pirmųjų vasaros vaisių – šios kriaušės noksta prieš Alyvinius obuolius. Jos vidutinio dydžio (120 g), prinoksta ne vienu metu. Vaisiai aukštos kokybės. Kriaušės traškios, sultingos, prieš saulę šonelis nusidažęs plytinio raudonumo spalva. Ši veislė imponuoja savo sveikumu: nerauplėjančiais ir nepūvančiais vaisiais bei itin sveikais vaismedžiais, beveik nesergančiais rūdimis. Atspari šalčiams. Tinka ekologiniam sodui.
11
2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iljinka. Rusiška veislė. Lietuvoje auginama nuo seno, ypač paplitusi Kauno apylinkių soduose. Vasarinė kriaušių veislė. Vaisiai noksta nuo liepos antros pusės. Jie vidutiniai ar stambesni už vidutinius (100 -140g), gražūs, saldūs, aromatingi, žalsvai geltona odele. Ant šakų laikosi stipriai. Minkštimas pusiau tirpstantis. Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikas platus, piramidiškas. Drėgnomis vasaromis vaisiai gali šiek tiek parauplėti.
4
3.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Isolda. Veislė išvesta Vokietijoje, sukryžminus Jules Guyot×Liepos margąja. Noksta rugpjūčio pradžioje. Vaismedžiai nedidelio augumo, atsparūs šalčiams. Derėti pradeda labai anksti, dera itin gausiai ir reguliariai. Vaisiai stambūs (160 – 230g), forma ir spalva panašūs į Jules Guyot veislės vaisius (žalsvai gelsvi su rausvu šoneliu), bet aukštesnės kokybės, ypač skonis. Jų minkštimas sviestinis, baltos spalvos, tirpstantis burnoje. Labai skanus. Rauplėmis beveik neserga.
4.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jules Guyot (Žiul Gijo). Veislė sukurta Prancūzijoje. Lietuvoje auginama jau daug metų. Noksta nuo rugpjūčio vidurio. Vaisiai labai gražūs, skanūs, vidutiniai ar stambesni (120-150g), pailgi, netaisyklingi. Odelė plona, žalsvai gelsva, prinokusių – geltona, prieš saulę – rausva. Minkštimas pusiau tirpstantis ar tirpstantis, sultingas, salstelėjęs. Vidutinio augumo medis, vidutiniškai atsparus šalčiams. Rauplėmis ir puviniu vaisiai neserga. Tinka ekologiniam sodui.
5
5.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kliapo mėgstamoji. Vėlyva vasarinė kriaušių veislė, sukurta JAV. Vaisiai noksta rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje. Jie stambesni už vidutinius arba stambūs (170 – 210g), beveik vienodi, gražūs, labai skanūs, saldūs, aromatingi, beveik atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui. Odelė žalsvai gelsva ar geltona, su plytinio raudonumo dryželiais, išsiliejančiais į ištisinį raudonį saulės pusėje. Minkštimas labai sultingas, tirpstantis burnoje.
7
6.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vasarinė sviestinė. Manoma, kad tai liaudies selekcijos veislė. Yra keletas jos atmainų, kurios yra nevienodai atsparios ligoms. Mūsų dauginama Vasarinės sviestinė pasižymi atsparumu rauplėms ir puviniui. Noksta rugpjūčio pabaigoje. Vaisiai yra stambūs ir labai stambūs (200– 300g), žalsvai geltona odele, įsaulyje padengti neryškios plytinio raudonumo spalvos. Minkštimas labai sultingas, tirpstantis, ypatingai skanus. Šalčiams atspari. Mėgsta sausesnę vietą.Tinka ekologiniam sodui.
15
RUDENINĖS VEISLĖS
1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Alnora. Lietuviška A. Lukoševičiaus sukurta rudeninė kriaušių veislė. Pasižymi dideliu derlingumu. Vaisiai stambesni už vidutinius, saldūs, minkštimas pusiau tirpstantis, vidutinio sultingumo, gelsvai baltas. Noksta rugsėjo pradžioje, vartojami apie mėnesį. Labai gražūs, patrauklūs vaisiai, maždaug 170g masės, ryškiu šonus dengiančiu išsiliejančiu raudoniu. Ligoms atsparūs. Ištvermingi žiemą. Nereikli dirvai ir vietai. Tinka ekologiniam sodui.

2
2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Alsa. Lietuviška I. Štaro ir A.Lukoševičiaus sukurta veislė. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje, laikant šaltai, vartojami iki lapkričio vidurio. Stambūs (200-250g) masės vaisiai geros prekinės išvaizdos, atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui, plačiai kiaušiniškos formos. Odelė vidutinio storio, gelsvai žalsva, prinokusių – geltona, blizganti. Minkštimas sultingas, pusiau tirpstantis, gelsvai baltas, sultingas. Granulių aplink sėklalizdį labai nedaug. Vaismedžiai atsparūs ligoms ir šalčiams, plačiu, piramidišku vainiku. Tinka ekologiniam sodui.
3
3.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jūratė. Lietuviška I. Štaro sukurta veislė. Skinami rugsėjo pirmą dešimtadienį ir vartojama apie 3 savaites. Jie vidutinio dydžio (135g) ar stambesni, išvaizdūs, skanūs, saldūs, aromatingi, pakankamai atsparūs rauplėms. Odelė plona, švelni, geltona su žalsvu atspalviu. Minkštimas pusiau tirpstanis, sultingas. Šalčių nebijo, žydi palyginti vėlai. Vaismedžiai vietai ir dirvai nereiklūs, tačiau įmirkusiose dirvose silpniau auga.
6
4.

 

 

 

 

Hortenzija. Vokiška veislė. Medis vidutinio augumo. Pakankamai atsparus rauplėms, piramidės formos. Veda įspūdingo grožio plataus ovalo formos, siaurėjančius kotelio kryptimi, vaisius. Jie yra stambūs ir labai stambūs (200 g ir daugiau), padengti saulės pusėje išsiliejusiu ryškiu raudoniu. Minkštimas baltas, kreminis, labai sultingas. Dera gausiai ir kasmet. Vaisiai skinami rugsėjo viduryje. Nors veislė rudeninė, bet vaisiai vartojami ilgai. (Šaldytuve išsilaiko iki 4 mėn.). Pakankamai ištverminga šalčiui.
5.

 

 

 

 

 

 

Konferencinė. Vėlyva rudeninė veislė, sukurta Anglijoje. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, šaltai išsilaiko visą rudenį. Vaisiai nevienodo dydžio, vidutiniškai sveria 120-150g. Atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui, pailgi, butelio formos. Odelė šiurkšti, žalsvai gelsva. Minkštimas gelsvai baltas, labai sultingas, saldus, aromatingas, tirpstantis, be granulių. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, dera gausiai ir kasmet. Veislė vidutiniškai atspari šalčiui.
8
6.

 

 

 

 

 

 

 

Mramornaja. Sukurta Rusijoje, Rosošansko sodininkystės stotyje. Vaisiai skinami rugsėjo antroje pusėje, vartojami iki spalio pabaigos. Jie stambesni už vidutinius (sveria 170 – 215g), labai gražūs, skanūs, saldūs, aromatingi, pakankamai atsparūs rauplėms ir puviniui. Apvalios kriaušės formos, su įsaulyje išsiliejusia oranžiniai raudona dengiamąja spalva. Minkštimas labai sultingas, tirpstantis burnoje. Vaismedžiai vidutinio augumo, dera kasmet, derlingi, atsparūs šalčiams.
10
7.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Patten (Petn). Vėlyva rudeninė kriaušių veislė, sukurta JAV. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, laikosi iki gruodžio, šaldytuve – dar ilgiau. Vaisiai labai gražūs, stambūs ( 150-200g). Odelė žalsvai gelsva, įsaulyje – raustelėjusi. Minkštimas sultingas, pusiau tirpstantis, kvapnus, skanus. Žiemą ištvermingi, rauplėms ir puviniui atsparūs. Medžiai vidutinio augumo. Tinka ekologiniam sodui.
12
8.

 

 

 

 

 

 

 

Rudeninė sviestinė. Liaudies selekcijos veislė. Manome, kad tai vėlyvesnis Vasarinės sviestinės klonas. Vaisiai noksta rugsėjo pradžioje, labai gražūs, kriaušiškos formos. Odelė šalsvai gelsva, su neryškiu rausvu šoneliu. Minkštimas traškus, sultingas, labai skanus. Medžiai vidutinio augumo, atsparūs. Veislė pakankamai ištverminga ligoms.Tik drėgną vasarą ant vaisių gali atsirasti vienas kitas juodas rauplės taškelis.
13
9.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Russkaja krasavica. Veislė išvesta Rusijoje, Mičiurinske, selekcininko S. F. Černenkos. Kriaušės noksta rugsėjo vidury, vartojamos apie 1,5 mėn. ( iki spalio pabaigos). Vaisiai yra dideli (200g ir daugiau), pailgos kriaušės formos, labai sultingi, desertiniai. Odelė žalsvai geltona, padengta rausvai rudu atspalviu. Iš visų sode auginamų kriaušių veislių išsiskiria nepaprastu sveikumu: neserga jokiomis ligomis nei vaisiai, nei medžiai.(Mūsų kolekcijoje į akį krito tamsiai žalių lapų žvilgesys). Atspari šalčiams. Tinka ekologiniam sodui.
kriause_russkaja_krasavica
10.

 

 

 

 

 

 

 

Williams (Viljamso). Veislė išvesta Anglijoje. Medis vidutinio augumo, neištvermingas šalčiui, todėl sodinant reikia parinkti apsaugotą nuo šaltų vėjų augimo vietą. Noksta rugsėjo pradžioje. Derėti pradeda anksti. Vaisiai dideli, maždaug 200g, gražūs, visiškai neserga rauplėmis ir puviniu. Labai delikačiu, sultingu, stipriai kvepiančiu, tirpstančiu minkštimu.
16
ŽIEMINĖS VEISLĖS
1.
Alna. Lietuviška, aut. A. Lukoševičius. Tai vėlyva rudeninė – ankstyva žieminė kriaušių veislė. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje. Laikosi iki sausio pabaigos. Vidutinė vaisiaus masė apie 130 g. Jie gražūs, odelė gelsvai žalia, minkštimas gelsvai baltas, saldus, sultingas, aromatingas, sviesto konsistensijos. Derėti pradeda 3-4 metais, derlinga. Atsparios rauplėms ir puviniui, šalčiams. Tinka ekologiniam sodui.
1
2.
Amfora. Nauja čekiška žieminė kriaušių veislė. Vaisiai skinami spalio pradžioje, išsilaiko apie 3 mėn. Vaismedžiai itin atsparūs šalčiams (sodinukai medelyne atlaikė 2009/2010m. žiemą), vidutinio augumo, vainikas siauras. Atsparūs ligoms ir vaisiai, ir medžiai. Anksti pradeda vesti. Augina stambius, aukštos kokybės , pailgus, kūgiškos formos vaisius. Odelė žalsvai gelsva, įsaulyje šiek tiek raustelėjusi. Minkštimas kreminis, labai sultingas, saldus, su vos juntama rūgštele.
3.

Beloruskaja pozdniaja. Išvesta Baltarusijoje, selekcininkės E. Sjubarovos ir N. Michnevič. Latviai Ogres sodininkystės stotyje nustatė, kad šios kriaušės 1978/79 m. žiemą. neiššalo, pasiekus minus 46С šaltį.

Medis vidutinio dydžio, vainikas plačiai piramidiškas, pradeda derėti greitai ir dera kasmet. Vaisiai skinami spalio pradžioje. Veda pastoviai, vidutinio didumo (110 – 120 g) apvalius vaisius, kurie nepūva, nerauplėja ar kitaip negenda ir laikosi iki vasario pabaigos, o šaldytuve – dar ilgiau. Kriaušės sultingos, saldžios, tirpstančios, granulių šiek tiek būna apie sėklalizdį. Tinka ekologiniam sodui.

4.
Concorde (Konkordė). Veislė išvesta Anglijoje, kryžminant Komisinę×Konferencine. Vaisiai savo forma ir skoniu: sultingumu bei saldumu panašūs į Konferencinės vaisius, bet žymiai ilgesnis vartojimo laikas. Kriaušės laikos iki vasario mėn. ir ilgiau. Vaisiai patrauklūs, nes dažnas saulės pusėje švelniai paraudęs. Vaismedžiai nedidelio augumo, neturi polinkio sirgti, veda gausiai, aukštos kokybės, atsparius ligoms vaisius. Medžiai nepakankamai ištvermingi žiemą. Tinka ekologiniam sodui.
9
5.

Osieniaja liubimica. Išvesta Rusijoje. Žieminė kriaušių veislė. Vaisiai skynimo brandą pasiekia spalio pradžioje. Laikosi iki viduržiemio ir ilgiau. (Laikant šaltai – vartojimo laikas ilgesnis). Vaisiai stambūs (130-180 g), tipiškos kriaušių formos, pailgi, smailėjantys kotelio link. Saulės pusėje gali būti nežymiai raustelėję. Minkštimas žalsvai baltas, sultingas, skanus, tirpstantis, su švelniu muskato aromatu. Veislė labai atspari ligoms ir šalčiams. Medžiai vidutinio augumo, pradeda derėti 3-4 metais, dera gausiai ir kasmet. Išskirtinė savybė – ypatingas atsparumas ligoms. Mūsų kolekcijoje ant lapų rūdžių nepastebėta. Tinka ekologiniam sodui.