Temos pavadinimas: :: Medžių sodinimas

Parašė Dalia· 07-03-2011
#1

Noriu paklausti kokie vaismedžiai tinka smėlingame dirvožemyje?

Parašė Danute· 07-03-2011
#2

Praktiškai, galima sodinti smėliniame dirvožemyje viską, tik reikia sodinant ir po to -kasmet tręšti. Aisku, geriausios trašos - natūralios, t.y.perpuvęs mėšlas ir kompostas. Tikriausiai, dar jums gali tekti ir pakalkinti.

Redagavo Danute· 18-03-2011

Parašė Dalia· 07-03-2011
#3

Ačiū už išsamų atsakymą. Jūsų tinklapyje radau išsamia informaciją, būtinai įsigysime Jūsų vaismedžių ir rekomenduosim kitiems:)

Parašė Virginija· 18-03-2011
#4

Planuoju įsigyti trešnę. Norėčiau savo sode auginti ankstyvą ir vidutinio ankstyvumo trešnes. Prieš keletą metų nusipirkau trešnę Vega. Pardavėjai teigė, kad tai ankstyvoji. Internete vieni medelynai rašo, kad tai ankstyva veislė, kiti - kad vidutinio vėlyvumo. Sakykite, kada dera šios trešnės uogos? Ir kokį kitą medelį rekomenduotumėte pas Jus įsigyti (pageidaučiau, kad trešnės derėtų ne kartu).

Parašė Danute· 18-03-2011
#5

Tręšnės Vega (veislė sukurta Kanadoje) noksta liepos pirmoje pusėje.Tad tiksliausias atsakymas apie Vegą, mano nuomone , būtų toks: vidutiniškai ankstyva, nes yra ir ankstyvesnių už ją, pvz. Anta, nokstanti birželio antroje pusėje (per Jonines jau būna sunokusi). Tad dabar pamąstykite ir pasirinkite: ar norėtumėte dar ankstyvesnės už Vegą, kad ir minėtosios Antos, ar žymiai vėlyvesnės, bet labai labai saldžiom skaniom uogom pvz. Drogano geltonosios? Šiuo atveju tręšnių vartojimo laikas Jums būtų žymiai ilgesnis. Rekomenduočiau ją.
Liko neaptartas dar vienas viliojantis variantas: rinktis Vegai porą iš nedaug besisikiriančių savo ankstyvumu nuo jos pačios - vidutinio ankstyvumo grupės tręšnių: tiktų Doneckij 42-37, Krupnoplodnaja. Jos imponuoja savo stambumu. Žydėjimo laikas derintųsi.

Redagavo Danute· 20-03-2011

Parašė Virginija· 20-03-2011
#6

Jūsų tinklalapis labai informatyvus. Labai lengva rinktis medelius. O dėl trešnės, tai norėčiau ankstyvos Antos. Tik ar ji apsidulkins su Vega? Ir dar noriu pasodinti ankstyvą slyvą. Pas mane auga deranti rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje slyva, manau vengrinė (medį paveldėjau). Labai populiari yra Kometa, tik gal vaisiai labai maži? Ir nenorėčiau išsikerojusio medžio, nes mano sodas yra nedidelis. O Kometa yra nelabai augi ir plačiu vainiku, ar teisingai manau? Gal Early Gold man tiktų?
P.S. Ar medelius reikia užsisakyti iš anksto? Ir dar nepaminėjau, kad Jūsų medeliai augs Žemaitijoje, o pas mus truputį šalčiau :)

Redagavo Virginija· 20-03-2011

Parašė Danute· 20-03-2011
#7

Tręšnė Anta tiks į porą Vegai. Pagrindinis dalykas yra toks: jei žydėjimo laikas sutampa, tai tręšnės viena kitą dulkina.Žydėjimu šios dvi - neprasilenks.
Dabar apie slyvas: tiek Kometa, tiek Early Gold - abi priklauso tai pačiai skėstašakių slyvų grupei. Tad formą šioms slyvoms Jums teks pakoreguoti jas genėjant. Nesibaiminkit, tai tam tikrose ribose valdomas procesas, Jums perdaug vietos (jei neleisit) ir neužims. Kas liečia pačius vaisius - jie nokimo laiku ir savo dydžiu praktiškai sutampa ir yra pakankamai stambūs, tikrai ne smulkūs. Aš pati labai vertinu ir vieną, ir kitą slyvą. Bet per didelius šalčius, ypač jei vaismedžiai jaunučiai, vis tik mažiau nukenčia Kometa (mažiau apšąla). Early Gold - apšąla, bet neiššąla.
Jei norit , kad slyva augtų gražiai glaustu vainiku ir būtų ankstyva - tuomet Jums tiks Čačanska Rana - tvirtos konsistensijos ir itin stambiais vaisiais. Na, žinoma,šiuo atveju yra šiek tiek daugiau rizikos dėl žiedų pašalimo labai šaltomis žiemomis. Pakol kas jų yra pakankamai. Kai nuspręsite - susisiekite su manimi.
Ir dar: noriu Jūsų paklausti,kaip pas Jus ten Žemaitijoje Vega auga? Aš ją 5 metai kaip turiu savo kolekcijoje, bet jai kažkas nepatinka - vis sakuojasi, "ašaroja"... O kaip pas jus?

Redagavo Danute· 20-03-2011

Parašė Virginija· 22-03-2011
#8

Vega jau treji metai pas mus. Pirkau dvimetį sodinuką, jeigu neapgavo... Taigi, jai turėtų būti penkeri. Ji taip pat sakiuojasi, kamienas sutrūkinėjęs. Tik aš tą bėdą "nurašiau" savo neišmanymui. Jauną medelį pririšome prie kuoliukų šilkiniu siūlu, tai jis ir įsirėžė į kamieną. Bandžiau tepti sodo tepalu - nepadėjo. Rudenį nupurškiau aerozoliniu purškikliu. Kol kas sakai nebepasirodė, tai gal šiek šiek padėjau medeliui. Bet kamienas tikrai negražus, šakos storėja ir kamienas "raukšlėjasi". O šiaip įdomu, ar verta ją toliau auginti. Gal toks sergantis medelis nelabai ir uogų sunokins?

Parašė Virginija· 22-03-2011
#9

Gaila, bet nepavyksta prisegti nuotraukų.

Redagavo Virginija· 22-03-2011

Parašė RA· 22-03-2011
#10

Virginija parašė:
Gaila, bet nepavyksta prisegti nuotraukų

Galima jei -> maksimalus failo dydis: 146.48Kb bei leidžiami failų formatai: .gif .jpg .png
Apačioje matote foto.

Redagavo RA· 22-03-2011

Parašė Danute· 22-03-2011
#11

Aš tai savo Vegos problemą aiškinu jos nepakankamu atsparumu šalčiui. Dar gali taip elgtis dėl to, kad auga per drėgnai pasodinta. Na, o pririšti tai rekomenduojama platesniu dirželiu, pvz.audinio atkirpta atraiža,kad neįsirėžtų. Dabar pavasarį pasistenkite nubalinti, tai turėtų sustabdyt skilinėjimą, nes balta spalva atspindi saulės spindulius ir neįkaista kamienas dienos metu, o naktų - mažiau atvėsta, t.y. medelis mažiau veikiamas paros temperatūros skirtumų(čia jau fizikos dėsniai veikia :). Pabandykit auginti toliau: kartais "paverkia, paverkia" ir adaptuojas.

Redagavo Danute· 22-03-2011

Parašė Ausra77· 22-03-2011
#12

o sakykit, ar trimečius-keturmečius vaismedžius reikia balinti?

Parašė Danute· 25-03-2011
#13

Manau, kad TAIP - sodinukus balinkite. Apsauga nuo saulutės ir jiems tampa reikalinga, nes dieną spinduliai kamieną įšildo, pradeda cirkuliuoti medžio sultys( jų pagrindą sudaro vanduo), o naktį, nukritus temperatūrai žemiau nulio,vanduo, esantis medžio žievėje prieš užšaldamas ir virsdamas ledu nesusitraukia, bet išsiplečia. Būtent , dėl šios priežasties,t.y. vis kartojantis tam pačiam veiksmui: įšilimui(dieną) ir užšalimui (naktį) ir sueižėja vaismedžių oda.
Balindami šį procesą pristabdome.

Redagavo Danute· 26-03-2011

Parašė VASARA· 04-04-2011
#14

Labadiena,norėjau paklaust-vaismedžius sodinome prieš tris metus,ir visųmedelių poskėpiai užkasti po žeme..kądabar daryti-per naują,iškasti,ir pakeltiį viršų..ar nepakenks(čia obelaitės)nes jau vis dėlto 3metai..
Ir dar norėjau paklaust ar būsite balandž.9d.prie senukų,sodininkų mugėje?

Parašė Danute· 04-04-2011
#15

Jau dabar kaip pasodinti - tai tegul ir auga toliau - per tuos tris metus obelys jau adaptavosi prie to gylio, kuriame yra, iškasimas ir jų persodinimas, pakeliant jas aukštyn - joms būtų didelis ir papildomas stresas. Galimi nepatogumai dėl per gilaus pasodinimo yra šie: obelys gali žymiai vėliau pradėt derėti, nes , jei buvo žemaūgė, tai gali pavirsti aukštaūge tikrąja ta žodžio prasme, nes jos didesnį augumą gali skatinti pridėtinės jau skeletinės šaknys, išaugę iš kultūrinės skiepo dalies. Galioja tokia taisyklė: kuo giliau sodiname, tuo aukštesnis auga medis ir atvirkščiai. Norma:poskiepis išlindęs 5-10cm virš žemės.
Ir dar: kuo žemaūgiškesnis medis - tuo ankstyvesnė jo derėjimo pradžia. Su žemaūgiais poskiepiais medžiai gali derėti tais pačiais metais po pasodinimo.
Labiau gilus pasodinimas(užpilant žeme skiepą) ypatingai kenkia kriaušėms: dėl gilaus palaidojimo po žeme jos gali stovėti kelis metus absoliučiai neaugdamos, tarsi svarstydamos, ką toliau daryti: mirti ar gyventi.. Obelys kažkaip labiau prisiderina prie nepatogumų.
Mugėje planuojame būti.

Redagavo Danute· 05-04-2011

Parašė Ausra77· 10-04-2011
#16

Sakykit ar gali dereti kryzmadulke Jurgita ir savidulke Lapins, daugiau tresniu pas mus sode nera. Ir kokio augumo sios dvi veisles?

Parašė Danute· 10-04-2011
#17

Gali. Augesnė yra Jurgita, mažesnio augumo -Lapins.

Parašė ricardas· 12-04-2011
#18

labas man labai patiko jusu internetinis puslapis. saunuoliai.mugeje prie senuku pirkau tresne bitnerio rozine sodinau ir pestebejau, kad ji pasalus kirpau tol kol radau zalios medienos liko koks 20cm iki zemes, klausimas ar ji suzaliuos

Parašė Danute· 12-04-2011
#19

Ji sužaliuoti turėtų. Gerai , kad pašalinote blogą medieną - medis augins atžalą ir nedės pastangų sušalusiai medienai bandyt atgaivinti. Pavasarį genint, būtent - pirmiausia ir pašalinami visi nudžiūvę šakučių galai ar net visos negyvai nušalę ar nudžiūvę šakos.

Gali būti pašalę nežymiai: tokiu atveju audinai atsistato, nekrozės nebūna. Čia kažkas panašaus kaip medicinoje...

Ar tai buvo mūsų medelyno augalas? (aš atrodo, visus tikrinu - blogus brokuojame.)

Redagavo Danute· 12-04-2011

Parašė ricardas· 13-04-2011
#20

taip tai jusu medelis visko pasitaiko.

Parašė ricardas· 13-04-2011
#21

taip tai jusu medelis visko pasitaiko.

Parašė Virginija· 13-04-2011
#22

Sudomino vyšnia Desertnaja Morozovoj. Norėčiau sužinoti, ar viena pasodinta ji apsidulkins, ar būtina šalia pasodinti kitą vyšnią dulkintoją. Ir kada ji nokina vaisius? Radau informacijos, kad jos vaisiai sunokta anksčiau Žagarvyšnių.

Parašė Danute· 13-04-2011
#23

Pagal mano turimą informaciją "Desertnaja morozovoj "vyšnia yra "Griote d'Ostheim" somatinis mutantas.

("Ostheimer Weichsel" - tai ispaniškos kilmės kryžmadulkė vyšnia) .

"Griote d'Ostheimer" - tai ne tas pats - ji dar vadinama Latvijos Žemąja(Latvijas Zemais) arba Žagarvyšne.

Kaip yra su tuo apsidulkinimu?. Nežinau,-bent mano turimoj latvių literatūroj - nekomentuojama.
Jei tai latviškos Žagarvyšnės mutantas - turėtų būti savidulkis variantas.

Noksta praktiškai kartu su Žagarvyšne arba anksčiau už ją. Labai atspari šalčiui.

Redagavo Danute· 13-04-2011

Parašė Danute· 13-04-2011
#24

ricardas parašė:

taip tai jusu medelis visko pasitaiko.

Jei taip atsitiktų - kad augalas neatsprogtų - išsaugokite augalo etiketę - pakeisime nauju.

Redagavo RA· 14-04-2011

Parašė Ausra77· 14-04-2011
#25

Pirkom iš jūsų abrikosą Severnyj Triumf praėjusį šeštadienį ir šį savaitgalį planuojam sodint. Kažkaip neužfiksavau iki kurios vietos reikia jam žemes užbert. Ar virš to gumbo ar tą gumbą palikt išorėj?

Parašė Ausra77· 14-04-2011
#26

Ir dar norėjau paklausti apie slyvą Naijdiona. Gal galit plačiau papasakoti apie ją, ar ji nors kuom į Desertnają panaši? Kokia jai slyva tinkama į pora. Ar tiktų Lase arba Herman, kad derėtų?

Parašė Danute· 14-04-2011
#27

Abrikosas Severnyj triumf - kaulavaisis, sodinamas giliau , negu obelis ar kriaušė. Jį reikia žeme užpilti iki skiepo vietos, nepalikti poskiepio viršuje, kad nepriaugtų laukinių atžalų iš apačios.

Parašė Danute· 14-04-2011
#28

Dabar apie slyvą "Naidjona" Ji isvesta Rusijoje iš Skoroplodnos, sukryžminus pastarąją su Desertnaja ir Pionierka hibridu. Išoriškai ji turėtų būti panaši į daugeliui pažįstamą Kometą. Medis mažas, šalčiui atsparumas, lyginant su Kometa, yra tas pats.
Žydint sodams , ištveria šalnas iki -4laipsnių šalčio. Lietui lyjant, slyvos netrūkinėja . Veda savaite anksčiau už Kometą. Vaisiai dideli ir labai dideli (jei jų primegzta mažiau). Kauliukas šiek tiek prikibęs. (Tą žinau iš latvių slyvų katalogo).
Žodžiu, vertinga ankstyva slyva. Aš pati ją pasisodinau pernai į savo kolekciją, šiemet - tikriausiai, kaip ir Jūs, laukiu nekantriai pirmųjų vaisių, tada galima vertint ir lygint skonį, tarkim su Kometa ar Desertnaja. Turėtų būti geras!
Į porą tiks Kaukazslyvė, Early Gold, Kometa,Desertnaja, Skoropldnaja - t.y. visos skėstašakės (P. cerasifera).
Lase ir Herman - tai jau kita slyvų grupė (P. domestica) - į porą netinka.

Redagavo Danute· 14-04-2011

Parašė ryzha· 15-04-2011
#29

Sakykit, kada tinka sodinti "Juodąjį šilkmedį". Kokia dirva jam tinkama?

Parašė ricardas· 17-04-2011
#30

labas.noreciau pasiteirauti.ar jus galetumet viename medije kelias veisles suskiepit ar suakiuot. man tai labai aktualu.

Parašė Danute· 17-04-2011
#31

Juodasis šilkmedis nėra reiklus dirvai: pas savo draugės seserį mačiau šį augalą šalia Šventosios beveik ant kopos pajūrio smėlyje augantį. Pas mane jis gerai tarpsta priemolio dirvoje.
Sodinimui vistik palankesnis pavasario metas.

Redagavo Danute· 17-04-2011

Parašė Danute· 17-04-2011
#32

Viename medelyje kelias veisles galėčiau suakiuoti, pvz. į Alyvinę. Aš skiepiju būtent šiuo metodu - jį esu tobulai įvaldžius. Tai daryčiau į Alyvinę dėl dviejų priežasčių: 1)Alyvinė ir Antaninė tam tinkamiausios kaip veislės , į kurias gerai turėtų prigyti; 2) turiu gražiai išsišakojusių vienmetukių Alyvinių.
Tad pabandysiu "pažaisti". Esu tai darius ir su trešnėmis - su jomis sudėtingiau - ne visada viena veislė kitą noriai "priima". Prie namų turiu pasigaminus keletą "spalvotų" ir trešnių , ir obelų , ir kriaušių.
Obelys ir kriaušės - paprastenis variantas, praktiškai 100 procentinė prigijimo garantija.
Taip galima elgtis ir su abrikosais (ypač jei jie ne savidulkiai, o norima tik vieno medžio).

Parašė ricardas· 18-04-2011
#33

Noriu - trešnės, slyvos, obels ir abrikoso .

Redagavo RA· 18-04-2011

Parašė Danute· 18-04-2011
#34

Supratau....bet teks palaukti.

Parašė ricardas· 19-04-2011
#35

man niekaip neuzauga tresnes .jau tris metus sodinu bet nieko neiseina.tos vietos nedaug o kai kelios veisles viename medije vietos klausima isprendzia.labai didelis noras tureti daug ivairiu veisliu tiesiog tai mano silpnybe.bandau skiepiti,bet su vysniom ir tresnem neiseina kriausiu turiu nemazai palieku skaniausias

Parašė jugele· 19-04-2011
#36

pasodinom tresnes kas 7-8 metrus. Ar nebus per toli viena nuo kitos?

Parašė Danute· 19-04-2011
#37

Trešnės - daug kaprizingesnės, negu obelys ar kriaušės. Skiepijant, pvz. akiavimo būdu,pjūvis turi būti juvelyrinis -akutę su mediena išpjausi - neprigis, per ploną ją išėmus - irgi nieko doro nebus. Pjūvis turi slysti pagal brazdą - be milimetrinės paklaidos.
Net ir prigijus akutei,- toli gražu ne visos jos išlieka iš po žiemos. Obelys labai lengvai "atleidžia " klaidas, bet vyšnios ir trešnės - negailestingos. Ir pats skiepijimo peilis turi būti kaip skustuvas - kad plaukus skustų! Dar vienas svarbus momentas - gebėt jausti, kiek galima užveržti akiavimo plėvelę - čia irgi turi būti nei perdaug, nei permažai - kitaip - akutė žus. Be spec. apmokymo - nelabai ir pavyks.

Parašė Danute· 20-04-2011
#38

Dabar dėl tręšnių atstumo - nemanau, kad per toli pasodinote - bitės, vėjas padės apdulkinti. Blogiau, jei jos labai arti viena kitos stumdosi -tada labai stiebias į viršų, kai nebėr vietos į šalis vainiką skleisti./

Parašė ricardas· 10-05-2011
#39

laba diena.ar butu galima rudeniui uzakyti sodinuku

Parašė Danute· 10-05-2011
#40

Taip, tik sakykit ko Jūs pageidautumėte?

Parašė ricardas· 11-05-2011
#41

pirmiausiai noriu jusu patarimo.turiu dvi tresnes taidrogano geltona irvytenu rozine.turiu tris vietas tresnems noreciau kuo ilgiau valgyti tresnes.labai gerai butu kad viename medyje butu kelios veisles zinoma jei tai imanoma sodinsiu cekiskeje nes ten zeme zviringa.

Parašė Danute· 11-05-2011
#42

Sveiki, Gerb.Ričardai,
jei galite, paskambinkite man į tel. 8698 33 529 arba nurodykite savo. Aptarsim galimus variantus. Taip bus aiškiau ir paprasčiau.

Parašė Liutas111· 19-05-2011
#43

Labai Jūsų norėčiau pasiteirauti šių mane dominančių aspektų:
1. Ar įmanoma kad poskiepis būtų Gisela 5 arba Gisela 6?
2. Ar įmanoma būtų pas Jus gauti tokias kombinacijas:
2.1. Drogano geltonoji su Regina viename medyje, ir ar tai sudarys sąlygas šioms veislėms vieną kitą apdulkinti?
2.2. Burlat su Vytėnų rožine ar tai sudarys sąlygas šioms veislėms vieną kitą apdulkinti?
3.3. Doneckij 42-37 ir Krupnoplodnaja
Šios trešnės būtų sodinamos toje pat sodo dalyje trikampio formos išdėstymu tarp medelių ~ 5 m.
Taip pat norėčiau pasiteirauti, ar Jūsų manymu medelius formuojant ispaniško krūmo būdu pasirinkti atstumai yra geri, ir ar toks būdas tiks pasirinktoms veislėms?

Parašė Danute· 23-05-2011
#44

Ribotą kiekį trešnių su Gisela-5 turesim. Ispaniško krūmo būdu (t.y. auginant daugiakamienę tręšnę) 5m atstumo turėtų pakakti.
Dėl tręšnių kombinacijų prašom susisiekti su manim telefonu 869833529. Tuomet viską detaliai paaiškinsiu.

Parašė ricardas· 30-05-2011
#45

sveiki.noriu paklausti ar norimu sodinuku reikia is anksto uzsakyti ar rudeni paskambinti.dar vienas klausimas o tresniu uogomis neprekiaujat

Parašė Rolandas· 05-06-2011
#46

Sveiki,
turiu kolektyvinį sodą prie Vilniaus. Dirvožemiai - smėlis, dažnos šalnos pavasarį. Niekaip neįkurdinu slyvų, trūkinėja kamienai, šakos, džiūsta viršūnės kiek paaugę net vasaros vidury. Pas daug ką kaimynų obelų medeliai kenčia nuo vėžio, ieškočiau tam atsparesnių veislių arba gal yra kokie patarimai kaip nuo to apsisaugoti arba pristabdyti? Dėl užkrato pernešimo su įrankiais per žaizdas žinau.
Ruošiuosi atnaujinti slyvas, vyšnias, gal kiek papildyti obelų.
Kaip teisingai turėčiau įdirbti patręšti dirvą, paruošti duobes rudeniniam sodinimui, kad ilgiau (nors kelis metus) būtų teigiama įtaka medelių sutvirtėjimui, geram augimui?
galvoju apie molį, arklio mėšlą, juodžemį. Kokiu gyliu, diametru ir pan.?
Dėkingas

Redagavo Rolandas· 05-06-2011

Parašė Danute· 06-06-2011
#47

Sodinukais prekiausime rudenį spalio mėn. Tuomet ir paskambinkite, iš anksto užsisakyti nebūtina,būsimas asortimentas bus pateiktas intern.svetainės skyrelyje NAUJIENOS jau vasaros pabaigoje.

Redagavo Danute· 06-06-2011

Parašė Danute· 06-06-2011
#48

Rolandas parašė:
Sveiki,
turiu kolektyvinį sodą prie Vilniaus. Dirvožemiai - smėlis, dažnos šalnos pavasarį. Niekaip neįkurdinu slyvų, trūkinėja kamienai, šakos, džiūsta viršūnės kiek paaugę net vasaros vidury. Pas daug ką kaimynų obelų medeliai kenčia nuo vėžio, ieškočiau tam atsparesnių veislių arba gal yra kokie patarimai kaip nuo to apsisaugoti arba pristabdyti? Dėl užkrato pernešimo su įrankiais per žaizdas žinau.
Ruošiuosi atnaujinti slyvas, vyšnias, gal kiek papildyti obelų.
Kaip teisingai turėčiau įdirbti patręšti dirvą, paruošti duobes rudeniniam sodinimui, kad ilgiau (nors kelis metus) būtų teigiama įtaka medelių sutvirtėjimui, geram augimui?
galvoju apie molį, arklio mėšlą, juodžemį. Kokiu gyliu, diametru ir pan.?
Dėkingas

Parašė Danute· 06-06-2011
#49

Sodinant į nederlingą žemę ar smėlį, neplanuojant vaismedžius tręšti mineralinėmis trąšomis, duobės paruošimas yra labai svarbus faktorius. Prastai paruošus duobę pirmus 5-8 metus medeliui bus mažai maistinių medžiagų, jis prastai augs, menkai derės. Todėl duobę reikėtų kasti bent 0,6-0,8 metro pločio, 0,6-1 metro gylio, platėjančią į apačią, nes medelio šaknų plotis atitinka jo šakų plotį. T.y. plečiasi šakos, plečiasi ir šaknys. Sodinant nedaug medelių, galima iš anksto pasiruošti sodinimui. Jeigu sodinama smėlyje, tai į duobės dugną galima įmesti keletą kastuvų molio ir jį pasklaidyti. Tada sumetama nuimta velėna,sumetamas arklio mėšlas, dar galite primesti ir sutraiškytų kiaušinio lukštų, netgi pagautų žuvų (jei este žvejys), įberti kelias saujas gesintų kalkių, supilkit įsigysitą juodžemį. Rudenį tokią duobę dar kartą perkasite, žemė bus sukritusi. Pakasioti žemę būtų naudinga ir vasaros metu,įleisti oro, susikompostuotų ten viskas gražiai.
Toliau, duobės centre formuojamas kauburėlis, ant kurio bus “pastatytas” medelis, o jo šaknys praskleistos ir nuleistos ratu žemyn. Tada šaknis užpilkite pačia derlingiausia kokią tik turite - permaišytą su perpuvusiu mėšlu.Viršutinis, 10 cm sluoksnis gali būti ir nelabai derlingas, tačiau jis turi lengvai filtruotis t.y. užpylus vandens, jis turi greitai susigerti. Su laiku, kompostuojant, mulčiuojant šis sluoksnis virs derlingu.
Taip pat Jums labai svarbu pasirinkti nereiklias ir atsparias veisles. Parašykite man kiek ir ko norėtumėte: padėsiu sukoplektuoti iš baltarusiškų, latviškų, rusiškų veislių, nes jo yra pačios nereikliausios dirvai ir parinksime atsparesne šalčiams ir vėžiui.
Vilniaus krašte ir klimatas atšiauresnis, negu Lietuvos centrinėje dalyje.

Redagavo Danute· 08-06-2011

Parašė ricardas· 28-07-2011
#50

labas.ka daryti su kriasemis vasarine sviestine vaisiai trukineja ir puva ant medzio tai tesiasi pastoviai .pagenejau praretinau pavasari patarkit ka daryti

Parašė Danute· 31-07-2011
#51

Sveiki, Ričardai,
Lietuvoje auginamos ir platinamos Vasarinės sviestinės kriaušės yra nevienodos: yra atmainų (klonų), kurie atsparesni puviniui ir yra mažiau atsparių. Ką galiu patart? Jei pūva - tai pūva, ypač esant drėgniems ir šiltiems orams - nelabai ką ir padarysi. Aišku, yra fungicidų, kurie stabdo grybinių ligų ir puvinių plitimą, bet vaisių nokimo metu juos vartoti per vėlu - kol jie neutralizuojas dažniausiai trys savaitės turi praeiti.
Tad vis tik yra geriausia , kai sode auga atsparūs ligoms ir puviniams vaismedžiai, nes vasaros idealiais orais ne visada pasitaiko.

Parašė ricardas· 06-08-2011
#52

laba diena danute.noreciau suzinoti kaip kovoti su prameciavimu nes pernai luzo sodas nuo vaisiu osiemet tuscia

Parašė ricardas· 06-08-2011
#53

laba diena danute.noreciau suzinoti kaip kovoti su prameciavimu nes pernai luzo sodas nuo vaisiu o siemet tuscia.

Parašė Danute· 06-08-2011
#54

Visų pirma - pramečiavimas yra daugelio vaismedžių įgimta savybė. Antra: pramečiuoja tais metais ryškiau, jei prieš metus augalų žiedai buvo nušaldyti : sekančiais metais vaismedžiai gausiau žydės, tarsi norėdami išsyk atiduoti du derlius.
Ką daryti: 1) saugoti kiek tai įmanoma nuo pavasarinių šalnų (bet nušąla ir žiemą!); 2) normuoti derlių, retinant užuomazgas, t.y. neleisti sodui "užlūžti".
Deja, visa tai reikalauja daug ir papildomo dėmesio, ir laiko (plius visokie nušalimai, nepasiduodantys kontrolei), todėl dažniausiai gaunas "taip kaip visada"...Net ir didžiausi Europos pramoniai sodai jaučia pramečiavimo pasėkmes.

Redagavo Danute· 07-08-2011

Parašė Robertas· 18-08-2011
#55

Sveiki
noreciau paklausti ar imanoma isauginti normalu medeli persiko, abrikoso, ar slyvos pasodinus kauliuka?
nesu profesionalas, skiepyti nemoku, tiesiog idomu ar pasodinus kauliuka isaugtu normalus medelius ir duotu vaisiu? :)
Jei taip tai kada ji reik sodinti ir panasiai, namuose yra keli kauliukai jau, kurie guli apie menesi.... ar jie jau nebus tinkami? perdziuve ar reikia padziovinti ? kazkur lenkiskose puslapiuose skaiciau tai ten lyg siulo ideti kauliuka i dirva ir kazkur po 3 menesiu pradeda augti... tai idomu ... kaip is tikruju :)
aisku as suprantu kad galbut tie kauliukai yra nuo tokiu veisliu kurios lietuvoj gal ir netiks, nebus atsparios salciams ir panasiai, bet tiesiog idomu pabandyti :) Tai kad laukiu patarimo :)
Aciu

Parašė almantas· 22-08-2011
#56

Sveiki, noreciau isigyti zemaugiu vaismedziu prie namo pasodinti. Bet toje srityje esu "zalias" :). Reiketu jusu patarimo ir kada juos butu galima isigyti. Domina ir kelios veisles viename medelyje. Tiesa, o nektarinu medis didelis ?Aciu, iki malonaus.

Parašė Danute· 22-08-2011
#57

Vaismedžiai sodinami rudenį spalio mėn. ir pavasarį balandžio mėn. Tad laukiu Jūsų atvykstant į Babtus, padėsime surasti Jums tinkamiausias veisles. Nektarinai auga taip kaip persikai - jie būna vidutinio augumo.

Parašė Danute· 25-08-2011
#58

Jeigu Jums norisi paekspermentuoti ir išsiauginti vaismedį iš sėklos, tai galima padaryti, bet užaugęs toks sėjinukas gali būti visoks: ir paveldėjęs gerąsias veislės savybes, ir visiškas nevykėlis, t.y. laukinukas. Vaismedžių, tiek sėklavaisių, tiek kaulavaisių sėklos taip paprastai nedygsta. Prieš sėją jas reikia tinkamai paruošti, t.y. stratifikuoti: palaikyti reikiamos temperatūros ir drėgmės sąlygomis. Dažnai būna, kad kaulavaisių sėklos , net ir atitinkamai paruoštos, dygsta tik į antrus metus. Stratifikavimo trukmė tokia: abrikosams 80-100 dienų, persikams: 100-120 dienų, slyvoms: 120 - 150 dienų. Tiek dienų sėklos turi prabūti plius 1-2 laipsnių temperatūroje, sumaišytos su upės smėliu , o dar geriau - su pjuvenomis santykiu 1 su 3. Terpė turi būti drėgna, bet ne per šlapia. Laikoma šaldytuve. Numačius sėjos laiką, galima pasiskaičiuoti stratifikacijos laiką (sėti į lauką reikėtų planuoti apie balandžio pradžią). Tiesa, prieš sudedant sėklas į pjuvenas (ir į šaldytuvą), sėklos gerai išmirkomos keičiant vandenį. Mirkoma tris paras.
Yra dar vienas paruošimo būdas, kai sėjama rudenį. Sėklas, kurias turite dabar,vasaros metu, - gerai atmirkote, sudedate į dėžutę su pjuvenomis ir laikote lauke pavėsyje iki vėlyvo rudens. (Sėklos turi prabūti 2-4 savaites 18-20 laipsnių temperatūroje, o paskui - gali būti ir vėsiau). Turite sekti, kad neperdžiūtų. Spalio mėn. pabaigoje pasėjate į dirvą maždaug 5cm gylyje. Ant lysvės viršaus būtinai užpilate kelių cm pjuvenų sluoksnį. Gal būt, pavasarį , jei natūraliai praeis ramybės periodą ir susistratifikuos ,- sėklos sudygs. Jei nedygs, yra šansas, kad daigai pasirodys dar po metų. (Jei pelės nesugrauš, ar kitaip neišnyks).

Redagavo Danute· 25-08-2011

Parašė Treja· 29-09-2011
#59

Sveiki. Galbūt galėtumėt patart. Mūsų sode yra vaismedžių susirgusių vėžiu (su jau pažeistais kamienais). Ar juos jau reiktų naikint, ar dar galima bandyt gelbėt? Bandėm tapti žaizdas molio/mėšlo mase, deja, rezultato nėra. Gal yra fungicidų tepalo ar kažkokio kito specialaus tepalo ? Ir kada juo reiktų tepliot - dabar ar pavasarį? Ačiū.

Parašė Danute· 02-10-2011
#60

Sveiki, kadangi dabar mums pats darbymetis, tai taupydama savo laiką, siunčiu Jums nuorodą į stps. šia tema:

http://www.ve.lt/...belu-vezi/

Parašė JOLKA· 28-02-2012
#61

Sveiki,

norėčiau įsigyti keleta trešnių sodinukų ir viena abrikoso. Sakykite kiek kainuoja sodinukas ir gal Klaipėdoje prekiaujate ? 2012 Pavasariui asortimento dar nėra naujienose?

Parašė Julija· 04-03-2012
#62

Laba diena,

visu pirma norėčiau pasakyti, kad džiaugiuosi atradusi gerai sutvarkytą tinklapį :)
Tačiau pasigedau kainų. O gal neradau? Įdomu būtų sužinoti bent jau apytikres kainas.
Ir dar norėjau paklausti gal atvažiuojate tam tikru metu parduoti augalų į Vilnių? O gal teikiate pristatymo į Vilnių paslaugą?

Pagarbiai, Julija

Parašė Danute· 05-03-2012
#63

Sveiki,
ar atvyksime į Klaipėdą, paaiškės balandžio pradžioje, kai bus aiškus mugių grafikas. Pernai nebuvome (sutapo su Vilniumi), bet anksčiau visada atvykdavome.

Redagavo Danute· 17-03-2012

Parašė Danute· 05-03-2012
#64

Labas vakaras,
ačiū už gerus žodžius. Į Vilnių mes visada atvažiuojame ir rudenį, ir pavasarį į "Senukų" organizuojamą mugę Šiaurės miestelyje. Orientuojamės į vidutines sezono sodinukų kainas rinkoje. Jos kažkiek kinta, priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos santykio, prekių kokybės.

Redagavo Danute· 06-03-2012

Parašė VASARA· 06-03-2012
#65

LABA DIENA

Norėčiau sužinoti-pavasarį pasisodinom dvi kriaušes,ir šalia,netoliese yra kazokiniai kadagiai..žinau,kad nuo jų labai puola rūdys..Ar būtų geriau kadagius iškasti,kitur persodinti,ar užteks kriaušes nupurkšti nuo rūdžių,ar tai bus veiksminga?

AČIŪ

Parašė Danute· 09-03-2012
#66

Kazokiniai kadagiai ir kriaušės - du nesuderinami dalykai, panašiai kaip ugnis ir vanduo. Būtų geriau, kad jie augtų kitoje vietoje, jei tik yra tokia galimybė rinktis.

Parašė Gaja· 18-03-2012
#67

Sveiki,
Gal galėtumėte patarti: sodinau tris tręšnes - Burlat, Revna ir Regina. Revna neprigijo. Ką galėčiau pasodinti vietoj neprigijusios, kuri pagal derėjimą būtų tarpinė tarp Burlat ir Reginos. Žinoma, būtų puiku jeigu ji dar būtų ir tinkama kaip dulkininkė joms abiems. Kokią veislę patartumėte.

Iš anksto dėkoju.

Parašė Danute· 18-03-2012
#68

Manau, kad Jums tiktų Jurgita - ši "panelė" yra be jokių priekaištų, atspari, nokt pradėtų šiek tiek vėliau už Burlatą. Su žydėjimu irgi būtų gerai, nes masinis žydėjimas sutaptų(skirtumas tarp anksti ir vėliau pražystančių praktiškai apie 3 dienos), taip , kad įtaikys į taktą.

Parašė JOLKA· 03-04-2012
#69

Danute parašė:
Sveiki,
ar atvyksime į Klaipėdą, paaiškės balandžio pradžioje, kai bus aiškus mugių grafikas. Pernai nebuvome (sutapo su Vilniumi), bet anksčiau visada atvykdavome.


Sveiki,

gal jau žinote ar dalyvausite Klaipėdos mugėje? ir kuriuo adresu ar prie Banginio, ar prie Švyturio arenos?

Parašė Virginija· 06-04-2012
#70

sveiki,
Noriu paklausti ar vyšnia Desertnaja Morozovoj yra savidulkė? Turiu vietos tik vienai vyšnaitei, tad norėčiau saldžiomis uogomis ir ankstyvos. Ar geras mano pasirinkimas? Tiesa, sode jau auga trys trešnės: Rivan, Vega ir Krupnoplodnaja. Gal jos apdulkintų vyšnią?
P.s. Rudenį pas Jus pirkau obelaites ir kriaušę, atrodo medeliai prigijo.

Parašė Danute· 06-04-2012
#71

Kometai l. tiktų Skoroplodnaja, Early gold,o taip pat ji idealiai dulkinasi su paprasčiausiomis laukinėmis Kaukazslyvėmis, tai jei ten kur nors tokių patvory auga - viskas gerai , slyvų bus.Kometa ir šiaip skaitoma pusiau savidulke, tai ir be poros "vaikų bus".
Persikai beveik visi yra savidulkiai, jei nenušąla - veda l.gerai. Abrikosas Severnyj triumf irgi yra savidulkis.
Slyvai Prezident į porą tiktų kažkas iš taip vadinamųjų Naminių, t.y. Prunus domestica slyvų: tai pvz. Bluefree, Aleksona, Opal, bet kokia vengrinė, Favorite de Sultano ir pan.
Linksmų Švenčių!

Redagavo Danute· 06-04-2012

Parašė Danute· 06-04-2012
#72

Vyšnia Desertnaja Morozovoj yra žagarvyšnės tipo ir yra savidulkė. Taip pat vyšnias dulkina trešnės, todėl bet kokiu atveju - uogų tikrai bus.

Redagavo Danute· 06-04-2012

Parašė RA· 17-04-2012
#73

Žinutė perkelta iš kitos temos.

Narys: RasaJ
parašyta 16-04-2012 18:37

*****************************************************************************
Laba diena, rudenį iš jūsų pirkom obelų ir kriaušių.Šiais metais norėtumėm įsigyti kaulavaisių.Iki kada geriausia juos sodinti ir sakykit ar turit tręšnių: Lapins, Newstar, Jurgita. Vyšnių: Lucyna, Graniasta, Note, Tamaris. Slyvų:Viktorija, Ema Lepermen, Kometa, Kolonnovidnaja.(jei ko neturite, ką pasiūlytumėte į jų vietą)
*****************************************************************************

Gerb., RasaJ
sodinukų asortimentą galite matyti paspaudus šią nuorodą http://www.sodait...ienos.html

Redagavo RA· 18-04-2012

Parašė vairas· 07-06-2012
#74

Sveiki visi sodininkai ir jiems prijauciantys. Noreciau pasisodinti keleta augalu sode, bet taip pat noreciau isvengti galimu klaidu, todel ir klausiu specialistu. Graikinis riesutas, kas svarbu sodinant ar dera vienas medis ir t.t. Cidonija klausimai panasus, aciu jei kas pasidalins savo patirtimi.

Parašė Danute· 05-07-2012
#75

Sveiki,
Graikiniai riešutmedžiai sunkiai auga šlapiose, sunkiose dirvose. Gerai auga puveningose vidutinio sunkumo priemoliuo ar priesmėlio dirvožemiuose. Sodinant jų keletą, rekomendojama išlaikyti nemažus atsumus: maždaug 10 metrų, nes auga labai dideli medžiai.
Žydi vėlai, apdulkina vėjas. Žiedai skirtalyčiai: kuokeliniai išsivysto lapų pažastyse žirginių pavidalo, o piesteliniai susikrauna trumpų ūglių viršūnėse pavieniui ar kekėmis. Produktyviausi vaismedžiai, kurie turi abiejų lyčių vienu laiku bręstančius žiedus.
Turint pakankamai vietos, sodinkite porelę riešutmedžių dėl geresnio apsidulkinimo, nes didesnė tikimybė, kad sutaps moteriškų ir vyriškų žiedų žydėjimas.

Redagavo Danute· 05-07-2012

Parašė Jolanta_JR· 11-07-2012
#76

Laba diena,
labai patiko Jūsų puslapis. Daug naudingos informacijos, daug patarimų iš patirties.
Norėjau paklausti, kokios trešnių rūšys pas jus žemaūgės? (vidutinio augumo - tai turbūt dar ne žemaūgės)
Labai mėgstu trešnes. Kažkada sode su tėčiu pasodinom trešnytę. Medelis didelis užaugo, o per 10 metų tik 2 uogos tebuvo... Na, pirmus 4 metus tai net nelaukėm. Visi sakė, tik po 4 metų uogos bus. Kartais net žiedų būdavo, bet uogų - niekaip...
Dabar noriu pasisodinti trešnytę šalia kotedžo. Žemės nedaug. Dar jazminas, alyva auga... Norėtųsi kuo ilgiau uogų turėt. Paskaičiusi jūsų puslapį, supratau, kad vienam trešnės medely gali būti kelių rūšių skiepai. O ar gali vienas skiepas būt ankstyvų trešnių, o kitas vėlyvų?
Kada skelbsite, kokius medelius turėsite rudenį? Jei kelių skiepų, gal reikia užsakyt iš anksto?

Parašė Danute· 02-08-2012
#77

Ankstyvosios trešnės

Noriu pateikti pora įdomesnių ir mūsų nenuspėjamo klimato sąlygomis patikimai ir augančių ir derančių trešnių veislių. Jų vaisiais mėgautis galima nuo birželio vidurio.

KOMPAKNAJA VENJAMINOVA.Veislė išvesta Voronežo agrariniame universitete. Medis auga kompaktiškas, vidutinio augumo, išsiskiria savo ypatingu sveikumu, atsparumu ligoms. Vaisiai pakankamai dideli, vidutinė uogos masė yra apie 6g, maksimali – iki 7g. Jos apvalios, tamsiai raudonos, o sunokę - tampa beveik juodos. Minkštimas ypatingai švelnus, labai saldus su šokoladiniu prieskoniu, tad degustacinis vertinimas labai aukštas: 4,8-4,9 balo. Uogos noksta nuo birželio birželio vidurio.Veislė labai derlinga.

OVSTUŽENKA .
Veislė išvesta kryžminant Kompaktnaja Venjaminova x su Leningrdskaja Čiornaja. Tai nauja, 2001m. įregistruota veislė. Paveldėjusi puikų Venjamino kompaktinės skonį ir dar tamsesnę odelės spalvą. Uogos auga kekėmis, didelės, 6-6,7g masės, nuo kotelio nutūksta sausai. Veislės išskirtinumas: neserga monilioze ir kokamikoze, itin ištvermingi žiemai vaismedžiai ir žiediniai pumpurai. Tai užtikrina aukštą derlingumą po bet kokios , net ir labai rūsčios žiemos.
Uogos noksta nuo birželio vidurio.

Parašė Raimondas· 01-10-2012
#78

Laba diena. Pirkom trešnių "Jurgita" ir 'Vytėnų geltonoji" sodinukų, bet nesam iš anksto paruošę sodinimui duobių. Norėčiau pakausti, ar labai blogai sodinti į ką tik iškastą duobę.

Parašė sunvytas· 24-11-2012
#79

Sveiki. Noriu pasveikinti, - labai informatyvus Jūsų tinklapis. Planuoju įsigyti žieminę obelaitę. Matau pas jus platus pasirinkimas. Tiesa, gyvenu Klaipėdoje, tačiau retkarčiais važiuoju į Kauną, tai galėčiau ir pas Jus užsukti. Gal patartumėt, kada patogiau man ją sodinti šiuo atveju?

Parašė sunvytas· 24-11-2012
#80

Sveiki. Džiaugiuosi, kad radau Jūsų tinklapį, kuriame taip išsamiai aprašyti produktai. Planuoju įsigyti vieną žieminę obelaitę. Tiesa, aš gyvenu Klaipėdoje, bet retkarčiais važiuoju į Kauną, galėsiu ir pas Jus užsukti. Norėčiau sužinoti, kada šiuo atveju geriausia man ją pirkti.

Parašė Danute· 04-01-2013
#81

Sveiki,
Jums norimą obelaitę patariu atvykti pavasarį. Jei jis bus ansktyvas, o Jūs vyksit pro šalį- tai būtų galima ir kovo mėnesį tai padaryti, jei tik žemė bus jau atitirpus iš po žiemos.Paprastai pats geriausias sodinimas yra balandžio mėnesį- medžiai dar neišsprogę, šilta , malonu tai daryti. Jei susvėluosit , kai jau viskas susprogę bus - irgi dar galima išeitis - pirkti augalus vazonuose.

Parašė Agat· 04-05-2013
#82

Noriu paklausti: ar kriause Russkaja krasavica savidulke, ar jai reikia poros? Jei reikia,- ar Paten tinka i pora?

Parašė sontelis· 29-03-2014
#83

Sveiki. Nusipirkome sodyba ir norėčiau pasodinti keleta obelų. Jeigu aukšti gruntiniai vandenys į ka reikėtu atkreipti dėmesi renkantis Veisles?

Parašė Danute· 05-09-2014
#84

Atkreipkite dėmesį į poskiepio ir veislės atsparumą šalčiui, ligoms. Pvz. visai netiks MM106, M26 poskiepiu sodinukai, nes jų šaknys neatlaikys drėgmės pertekliaus, supus, suvėžės labai greitai.
Atspariausi augalai sėkliniais poskiepiais ir B396, B118 poskiepiais. .
Žinoma, konkrečiu atveju parinksime ir veisles, kurios galėtų augti ekstremaliom sąlygom. Tam geriausiai tiktų lietuviškos, baltarusiškos veislės.

Parašė Danute· 05-09-2014
#85

Beveik visos kriaušės yra kryžmadulkės, išskyrus gal tik vieną kitą veislę, pvz.Konferencinę, Konkordę.
Todėl sodinkite bent du sodinukus, jos draugaus tarpusavyje ir gausiai derės. Jūsų pasirinkta pora tinka viena kitai, nes žydėjimo laikas abiejų kriaušių sutaps, jos apsidulkins.