DESERTNAJA MOROZOVOJ. Rusiška nauja veislė, registruota 1997 m. Išvesta Mičiurinske selekcininkės T.V. Morozovos. Medis vidutinio augumo, vainikas plačiai apvalus. Pradeda derėti 2-3 metais po pasodinimo. Veislė vidutiniškai ankstyva. Uogos didelės (4,6-5,0 g), raudonos. Kauliukas mažas. Išskirtinumas – ši vyšnia labai saldžiomis uogomis, rūgštingumas mažas.

 
 
 

IGRUŠKA. Veislė išvesta Ukrainoje, aut. V.A ir N.I. Turovcevai. Gauta kryžminant Vladimirinę vyšnią ir tręšnę Solnečnyj Šar. Tai vyšnia-tręšnė.

Vaisiai noksta liepos antroje pusėje, labai dideli (7-9g), širdiškos formos, tamsiai raudoni. Universalaus naudojimo: skani valgyti, tinka perdirbimui. Kauliukas vidutinis. Veislė kryžmadulkė. Ją gerai dulkina kitos vyšnios bei kartu žydinčios tręšnės. Medžiai vidutinio augumo ir žemesni, pakankamai atsparūs šalčiams ir ligoms.

 

 
 
 

LUCYNA. Lenkiškos kilmės veislė. Medis vidutinio augumo. Savidulkė. Pradeda derėti 2-3 metais. Noksta liepos antroje pusėje. Atspari šalčiui ir ligoms. Vaisiai apvalūs, vidutinio dydžio, tamsiai raudoni, saldžarūgščiai, skanūs. Tinka perdirbimui. Savidulkė

 
 
 

MOLODIOŽNAJA. Išvesta Rusijoje. Tai krūmo formos medis, apvaliu vainiku.augumas vidutinis. Puiki veislė. Išsiskiria savo kasmetiniu, be pertraukų, derėjimu, nes yra savidulkė, atspari šalčiui ir ligoms. Žydi vėlai, kai būna praėję pavasarinės šalnos. Desertinio skonio, daugiau saldi nei rūgšti. Uogos vidutinės ar stambios (4,5 – 5,0 g), tamsiai raudonos – bordo spalvos. Tinka ir perdirbti.

 
 
 

NOTĖ. Lietuviška, selekciniko A.Lukoševičiaus veislė. Vėlyva, noksta liepos antroje pusėje. Vaisiai labai gražūs, dideli, apvalūs, tamsiai raudoni, standūs, saldžiarūgščiai, (4-5g) masės. Labai atspari ligoms ir šalčiams. Žiedpumpuriai nebijo šalnų. Medžiai vidutinio augumo ir žemesni. Veislė savidulkė.

 
 
 

STUDENČISKAJA. Rusiška ankstyva vyšnių veislė, nokstanti liepos pradžioje. Panaši į Žagarvyšnę, bet pranašesnė už ją savo tvirtesnės konsistensijos ir stambesnėmis uogomis(3,5-4g). Tinka ir valgyti, ir perdirbti. Atspari šalčiams ir ligoms, dera gausiai. Veislė kryžmadulkė. Gerai dulkinasi su Vytėnų žvaigžde, Žagarvyšne ir kitomis tuo metu žydinčiomis vyšniomis.

 
 
 
ŠOKOLADNICA. Rusiška vyšnių veislė, aut. selekcininkė A.F.Kolesnikova. Medis auga žemas 2-2,5 m aukščio, kompaktišku vainiku. Vaisiai vidutinio dydžio 3,5 – 4,0g masės. Odelė beveik juoda, minkštimas tamsiai bordinis, tvirtas. Skonis saldžiarūgštis, labai geras. Noksta vidutiniškai vėlai- liepos antroje dekadoje. Veislė savidulkė. Atspari šalčiui ir sausrai.
 
 
 

TAMARIS. Rusiška, Mičiurinske selekcininkės T.V. Morozovos išvesta vyšnių veislė. Išsiskiria savo žemaūgiškumu: suaugęs vaismedis siekia tik 1,5m. Vaismedžiai itin atsparūs šalčiams, atsilaiko prieš kokamikozę, vaisiai auga kekėmis. Uogos tamsios, palyginti didelės (4,5-5g), minkštimas standus. Skanios valgyti, tinka perdirbti. Noksta vėlai: liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. Veislė savidulkė.

 
 
 

TURGENEVKA. Išvesta Rusijoje. Labai gražūs, gero skonio, stambūs, širdiški vyšnių vaisiai, nokstantys liepos antroje dekadoje. Vaismedis medžio formos, vidutinis, užauga iki 3m aukščio. Veislė ištverminga ligoms ir šalčiams, sodininkų vertinama už skanius, puikios kokybės viskam tinkamus vaisius. Žydėt ir derėt pradeda antrais metais po pasodinimo. Nereikli. Veislė dalinai savidulkė.

 
 
 

VYTĖNŲ ŽVAIGŽDĖ. Lietuviška ankstyva vyšnių veislė, išvesta iš Žagarvyšnės. Aut. A.Lukoševičius. Noksta liepos pradžioje, kartu su Žagarvyšne. Vaisiai stambūs (apie 5g), žymiai stambesni už Žagarvyšnę. Sunokę uogos – beveik juodos, labai skanios, saldžiarūgštės. Kauliukas mažas, lengvai išsiima. Tinka ir valgyti, ir perdirbti, nes uogos tvirtos, standžios. Ištvermingos žiemą, ligoms vidutiniškai atsparios. Veislė savidulkė. Medžiai vidutinio augumo.

 
 
 

VIETINĖ RŪGŠČIOJI. Lietuviška liaudies selekcijos veislė. Noksta vėlai, liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. Uogos vidutinio dydžio , patenkinamo skonio, itin prinokusių – skonis geresnis. Nenuskintos ilgai laikos ant šakų. Uogos labai standžios. Uogienės, išvirtos iš šių vyšnių – pačios geriausios: tirštos ir kvapnios. Veislė įrašyta į tinkamiausių sąrašą nuo 1967m. Savidulkės. Skiepytos į Kvapiąją vyšnią, auga vidutinės.

 
 
 

ŽAGARVYŠNĖ. Žagarėje ir jos apylinkėse paplitusi vietinė liaudies selekcijos veislė. Yra ne viena Žagarvyšnės atmaina, besiskirianti prinokimo laiku, derlingumu. Geresnė forma – svyrančiomis šakomis. Vaisiai noksta liepos pirmoje pusėje, maždaug 2,6 – 3g masės, vienu metu, jų labai daug. Minkštimas labai sultingas, skystokas.Vaismedžiai vidutinio augumo. Žagarvyšnės savidulkės.

 
 
 

CHARITONOVSKAJA. Veislė išvesta Mičiurinske Visos Rusijos vaismedžių   genetikos ir selekcijos mokslinių tyrimų institute. Veilė gauta sukryžminus „Žukovskaja ir Almaz“.

Veislė derlinga, iš dalies savidulkė. Uogos didelės (5g ir daugiau). Uogos apvalios, tamsiai raudonos, saldžiarūgštės. Ypatingai skani, savo subtiliu skoniu išsiskirianti iš visų kitų veislių. Idealus variantas ir valgymui, ir perdirbimui.

Charitonovskaja- vidutinio ankstyvumo vyšnių veislė, nokinanti uogas liepos II-oje dekadoje, pakankamai atspari ir ligoms, ir šalčiams. Auga labai dailiu medžiu. Vaismedžiai vidutinio aukščio ir vidutinio tankumo. Dera dviejų metų puokštinės šakutės.

 

 

METEOR. Tai vengriška „Pandy“ tipo  vyšnių veislė, kurią dėl savo uogų stambumo galima vadinti vyšnia-trešne. Uogos ne tik labai didelės (6-8g),  bet ir labai skanios, mėsingos, saldžiarūgštės, tamsiai raudonos. Noksta liepos pradžioje. Savidulkė, labai derlinga, itin atspari ligoms vyšnia. Pakankamai ištverminga žiemą. Pats medis auga nedidelis.

 

 

 

 

PANDY 103.  Vengriška vyšnių veislė. Atspari ligoms ir šalčiams, įspūdinga savo stambiom ryškiai  raudonom uogom (7-8g). Vertinama už itin kokybiškus desertinio skonio vaisius. Pats vaismedis medžio formos, augus. Noksta liepos viduryje.