IJULSKAJA ROZA (Ankstyvoji Kometa). Išvesta Rusijoje, autorius G. Jeronimas. Tai yra slyvos „Kometa“  laisvo apsidulkinimo sėjinukas.

Veislės  savybės: vaisiai sunoksta  žymiai anksčiau už Kometą ir yra aromatingesni, kvapnesni, bet šiek tiek mažesni. Labai derlinga.

 
 
 

KOMETA. Rusijoje sukurta labai ankstyva veislė, nokinanti vaisius liepos mėn.,10-12 d. anksčiau už „Greitukę“(Skoroplodnąją). Veda itin gausiai ir kasmet, vaisiai iki 40- 50g masės, minkštimas gelsvas, sultingas, puikaus skonio. Kauliukas šiek tiek prikibęs, išsiima pakankamai lengvai. Veislė dalinai savidulkė, bet gerai dera ir augdama viena. Vaismedžiai ir žiedai šalčiams ištvermingi. Pasodinta po metų jau pradeda vesti– tiesiog „auksinė“ slyva: ne tik desertinio skonio, bet tinka kompotams, marmeladui gaminti. Savidulkės gali augti sode be poros, bet visada geriau dera , jei žydi kartu su kitom slyvom. Ši savybė yra būdinga visiems savidulkiams augalams ir dalinai savidulkiams augalams – jie visada derlingesni, jei auga ne po vieną, bet bent 2-3 ir skirtingų veislių!

 
 
 

EARLY GOLD. Amerikoje sukurta ankstyva geltonų slyvų veislė, vidutiniškai atspari šalčiui. 2010 m. atšiaurios žiemos metu smarkiai pašalo vienmetės šios veislės slyvos, bet nežuvo. Suaugęs vaismedžiai nenukentėjo: žydėjo ir davė derlių. Vaisiai vidutinio dydžio ir didesni, iki 50g masės. Labai derlinga. Derėti pradeda anksti: po 1-2 metų. Dera maždaug tuo pat laiku kaip Kometa: nuo liepos antros pusės.

 
 
 

RENKLOD RANIJ DONECKIJ. Ukrainoje sukurta ankstyva geltona renklodė. Vaisiai noksta 3-4 dienom vėliau už Skoroplodnąją. Jos vienas šonas saulės pusėje gali būti pasipuošęs raudonais taškiukais. Saldi, apvali slyva. Vaisiaus dydis vidutinis arba didesnis už vidutinį. Dalinai savidulkė, atspari šalčiams ir ligoms. Motininis augalas į Babtus atkeliavo iš Latvijos Dobilės sodininkystės instituto medelyno. Jau antrais metais žydėjo ir pradėjo derėti.

 
 
 

OPAL. Švedijoje sukurta ankstyvųjų slyvų veislė. Šiek tiek už Kometą vėlyvesnė, noksta maždaug su Skoroplodnaja. Savidulkė. Išsiskiria savo nepaprastai išraiškingu skoniu. Vaisiai vidutinio dydžio ir stambesni už juos, standūs, kauliukas lengvai atsidalo. Odelė rausvai violetinė. Labai atspari ligoms ir šalčiams. Derėti pradeda 3-4 sode augimo metais. Itin derlinga. Nepraretinus vaisių užuomazgų – lūžta šakos.

 
 
 

DESERTNAJA. Rusiška nepaprastai skani desertinė slyva, vyšninės spalvos, ovaliais vaisiais. Noksta vidutiniškai anksti, rugpjūčio mėnesį. Vaisiai stambūs ir labai stambūs (50-60g), tiesiog tirpstantys burnoje. Dalinai savidulkė, atspari šalčiams ir ligoms. Derėti pradeda po 3-4 metų.

 
 
 

RAUSVĖ. Tai desertinė lietuviška slyva, kurią sukūrė selekcininkas A. Lukoševičius. Vidutinio ankstyvumo. Savidulkė. Noksta rugpjūčio antroje pusėje. Vaisiai stambūs ir labai stambūs ( 50-60g). Odelė intensyviai rausva, minkštimas geltonas, sultingas, skanus. Derėti pradeda 4 metais.

 
 
 

ALEKSONA. Lietuviška A. Lukoševičiaus slyvų veislė. Derėti pradeda 3-4 metų. Ypatinga tuo, kad ji savidulkė, nereikli dirvai, atspari ligoms bei šalčiams. Ištvermingi ir žiediniai pumpurai. Vaisiai stambūs, po 50- 60g, jų daug. Įsaulyje vaisiai ryškios rožinės spalvos, po lapais – geltoni, rausvo atspalvio daug mažiau. Nepraretinus slyvų užuomazgų, medį teks ramstyti, kad nenulūžtų šakos, vaisiai bus smulkesni. Labai puiki veislė.

 
 
 

SKALVĖ. Lietuviška, A. Lukoševičiaus sukurta itin stambiavaisė , rožinės spalvos slyva. Noksta rugpjūčio pabaigoje, vienu metu . Labai patrauklūs, dideli 62-74g Veislė kryžmadulkė, žiemą gali pašalti pumpurai. Pradeda derėti 4 metais. Jei sode augs viena vienintelė kryžmadulkė slyva, tai ji gausiai žydės, bet nederės, jai reikia parūpinti porą – kartu žydinčią kitą slyvą. Jei jūsų sode slyvų bus keletas, jos tikėkimės, – viena kitai padės.

 
 
 

DABROVICKIO VENGRINĖ (Wengerka Dąbrowicka). Lenkiška veislė. Noksta rugpjūčio pabaigoje. Savidulkė, derlinga, elipsiškais 30-35g vaisiais. Odelė mėlyna su melsvu apnašu, minkštimas gelsvai žalsvas, saldžiarūgštis. Labai tinka perdirbti, bet gali būti vartojamos šviežios. Labai anksti, jau antrais metais pradeda derėti.

 
 
 

JUBILEUM. Itin vertinga švediška slyva. Noksta rugpjūčio pabaigoje. Savidulkė. Patraukli viskuo : super stambi (70-90g ir net daugiau!), minkštimas geltonas, stangrus ir sultingas. Spalva – intensyvi rožinė – bordo, padengta baltai violetiniu apnašu. Ypatingai skani, galima konservuoti. Kauliukas lengvai atsiima. Derlinga. Atspari. Praktiškai be trūkumų, išskyrus per didelį derlingumą (dėl to pasmulkėja vaisiai, geriau būtų užuomazgas praretint). Nepašalo 2010 žiemą.

 
 
 

FAVORITA DEL SULTANE. Itališkos kilmės slyva, kuri Lietuvoje gerai auga jau daug metų ir gausiai veda. Reikia ypatingos žiemos , kad nederėtų dėl pašalusių pumpurų. Vaisiai dideli, kiaušinio formos ir dydžio, apie 50g ir daugiau, odelė intensyviai rausva. Labai panaši į Viktoriją, tik vėlyvesnė. Noksta rugsėjo vidury. Nuskinti vaisiai laikos apie 15 dienų. Derėti pradeda 4 metais. Vaisiai atsparūs puviniui.

 
 
 

VALOR. Kanadoje sukurta vėlyva slyvų veislė. Vaisiai noksta rugsėjo vidury. Nuskinti laikos apie savaitę. Jie dideli ir labai dideli, 50-60g masės. Odelė mėlyna su violetiniu atspalviu ir šviesiai mėlynu apnašu. Minkštimas gelsvas ar gelsvai žalias, standus, sultingas, su vos juntama rūgštele. Kauliukas lengvai išsiima. Vaismedžiai pradeda derėti 3-4 metais, derlingi. Kryžmadulkė. Dulkinasi su kitomis tuo metu žydinčiomis naminėmis slyvomis.

 
 
 

BLUEFREE. Amerikietiška slyvų veislė, sėkmingai auginama Kanadoje, JAV, dabar ir Lietuvoje. Vėlyva, noksta nuo rugsėjo vidurio. Vaisiai labai stambūs, 55-65g, elipsės formos. Odelė tamsiai mėlyna su rūkeliu. Minkštimas žalsvai geltonas, standus, desertinio skonio. Kauliukas gerai išsiima. Slyvos savidulkės, bet geriau dera , jei žydi kartu su kitom slyvom. Vaismedžiai šalčiams ištvermingi, žiediniai pumpurai irgi nebijo šalčio. Pradeda derėti maždaug į trečius metus. Slyvos savidulkės, vidutinio augumo. Pradėję derėti, į aukštį medžiai auga nedaug – tai dar viena patraukli šios veislės savybė

 
 
 

KAUNO VENGRINĖ. Lietuviška, vėlyva A. Lukoševičiaus išvesta veislė. Įdomi vengrinių slyvų grupės atstovė. Nereikli dirvai, vietai, atspari šalčiams, visiškai neserganti puviniu. Vaisiai posmulkiai , apie 20g, bet jų labai daug. Kauliukas lengvai išsiima. Noksta rugsėjo nuo rugsėjo vidurio. Nuskinti laikos apie 20 dienų. Tinka džiovinti. Skanūs valgyti, labai tinka kompotams.

 
 
 

PRESIDENT. Veislė sukurta Kanadoje, dabar platinama ir Lietuvoje. Labai vėlyva, noksta rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Vaisiai dideli ir labai dideli (50-60g), elipsiški. Odelė mėlyna su violetiniu apnašu, minkštimas gelsvas ar gelsvai žalias, standus, sultingas, saldus su vos juntama rūgštele. Vaismedis vidutinio augumo ir ištvermingumo.

 
 
 

KOLONNOVIDNAJA – slyva, ieškantiems kažko nepaprasto. Tai rusiška,G. Jerjomino išvesta , koloninės formos vainiką turinti slyva. Vainiko skersmuo tesiekia 0,5 – 1m, į viršų auga irgi nedidelė: iki 2,5-3m.

Imponuoja savo atsparumu šalčiams ir ligoms, ankstyvu derėjimu: pasodinus po metų – dviejų jau ragausime derlių. Slyvos stambios: 50-70g masės. Noksta rugpjūčio pirmoje pusėje. Retas derinukas: sultinga ir stangri! Vaisiai desertiniai, labai skanūs ir aromatingi. Pikantiškumo suteikia saldžiame vaisiuje gaiviai juntama rūgštelė. Ne vienas gurmanas nustebs pamatęs vyšninės spalvos slyvos minkštimą. Sudėjus visus pliusus, bus atleista vienintelė vaisiaus „nuodėmė“: šiek tiek prikibęs kauliukas.